Žiauriausi pedofilijos atvejai Bažnyčioje: nuo vyskupo iki kunigo, išprievartavusio daugiau nei 100 vaikų
Kai tėvai patiki savo vaikus kunigui, jie tiki, kad tas žmogus yra Dievo atstovas žemėje. Jie tiki, kad jis saugos, ugdys, rodys kelią. Tačiau istorija rodo, kad šis pasitikėjimas ne kartą buvo žiauriai išnaudotas. Šiandien – apie penkis žiauriausius pedofilijos atvejus Katalikų Bažnyčioje. Tai istorijos apie vyskupus, kunigus ir „patikimus“ dvasininkus, kurie dešimtmečius prievartavo vaikus – kol galiausiai tiesa išplaukė į paviršių. Kai kuriais atvejais – tik po jų mirties.
5 vieta: George’as Mulleris – vyskupas, pripažinęs po 30 metų
George’as Mulleris buvo katalikų bažnyčios vyskupas Norvegijoje. Jis pripažino seksualiai priekabiavęs prie patarnaujančio berniuko 1980-aisiais. Tačiau Mulleris atsistatydino tik 2009-aisiais – praėjus beveik trims dešimtmečiams po nusikaltimo. Ir, kas dar blogiau, jis tvirtino, kad kitų aukų nebuvo.
Tai atvejis, kuris puikiai iliustruoja, kaip Bažnyčia ilgą laiką bandė nuslėpti tokius nusikaltimus. Vyskupas nebuvo iš karto pašalintas, nebuvo pranešta teisėsaugai. Jis tiesiog toliau ėjo savo pareigas, kol galiausiai pats nusprendė pasitraukti. Ir net tada jis bandė kontroliuoti žinią – neva auka buvo tik viena.
4 vieta: Kitas Cunninghamas – kunigas, apkaltintas tik po mirties
Kitas Cunninghamas buvo garsus Jungtinės Karalystės kunigas, dirbęs Tanzanijoje. Po jo mirties jis kartu su kitais trimis kunigais buvo apkaltintas pedofilija. Cuninghamas Songea globos namuose ir mokykloje seksualiai priekabiavo prie mokinių.
Vaikai pripažino, kad kunigai juos fotografuodavo nuogus, vidury nakties ištempdavo iš lovų, glamonėdavo jų genitalijas ir vykdė kitokią seksualinę prievartą. Tačiau visa tai išaiškėjo ir spaudos dėmesį ši istorija pritraukė tik po kunigo mirties. Tai reiškia, kad Cunninghamas taip ir nesulaukė jokios atsakomybės už tai, ką padarė. Jis mirė nesulaukęs teismo, o jo aukos liko su savo skausmu ir žinia, kad jų skriaudėjas niekada nebuvo nubaustas.
3 vieta: Vjekoslavas Čučekas – 37 mergaitės ir pusantrų metų kalėjimo
Vjekoslavas Čučekas iš Kroatijos 2000-aisiais buvo pripažintas kaltu už 37 mergaičių seksualinę prievartą ir nuteistas trejiems metams kalėjimo. Tačiau ši bausmė vėliau buvo dar sumažinta Aukščiausiojo teismo iki pusantrų metų.
Ką jis darė? Jis kišdavo savo rankas mergaitėms po sijonais, nešvankiai su jomis bendraudavo ir nepadoria maniera siūlydavo atsisėsti ant kelių. Tai nebuvo vienkartinis incidentas – tai buvo sistemingas elgesys su 37 mergaitėmis. Ir už tai jis gavo pusantrų metų. Tai rodo, kaip teisės sistema kartais vertina tokius nusikaltimus – tarsi jie būtų nereikšmingi.
2 vieta: Dismas Porteris – daugiau nei 100 aukų
Dismas Porteris buvo Romos katalikų kunigas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuris buvo nuteistas už 28 vaikų ištvirkimą. Tačiau buvęs kunigas pripažino ištvirkinęs dar 80 – tai yra iš viso virš 100 berniukų ir mergaičių nuo 1960-ųjų.
Šis atvejis yra vienas didžiausių pedofilijos skandalų Bažnyčios istorijoje. Daugiau nei 100 vaikų. Daugiau nei 100 sugriautų gyvenimų. Ir vis dėlto Porteris buvo nuteistas tik už 28. Likusieji 80 liko tik jo paties prisipažinime – be teismo, be bausmės, be teisingumo. Tai parodo, kad daugybė aukų taip ir nesulaukė teisingumo, nes jų istorijos nebuvo ištirtos.
1 vieta: Michaelas Charlesas Glennonas – kunigas, kuris tęsė net po nuteisimo
Michaelas Charlesas Glennonas yra pirmoje vietoje, ir jo istorija yra bene kraupiausia. 1978-aisiais Glennonas buvo nuteistas už nepadorų elgesį su dešimtmete mergaite savo religinėje stovykloje. Už tai jis kalėjo dvejus metus. Atrodytų, kad po tokio nuosprendžio žmogus turėtų būti izoliuotas nuo vaikų visam gyvenimui. Bet ne.
Išėjęs į laisvę jis vėl rengė religines stovyklas, kuriose dažniausiai būdavo vienintelis suaugęs. 1984-aisiais jis buvo išteisintas dėl dviejų berniukų išprievartavimo – vienam jų buvo 11, kitam 13 metų. 1985-aisiais Glennonas buvo apkaltintas dar penkių berniukų nuo 12 iki 16 metų išprievartavimu toje pačioje stovykloje.
Nuo 1978-ųjų iki 1980-ųjų jis sistemingai prievartavo vaikus. 1991-aisiais Glennonas buvo pripažintas kaltu dėl penkių kaltinimų užpuolimu, bandymu išprievartauti berniuką, jaunesnį nei 14 metų, ir išprievartavimų naudojant smurtą. Tai žmogus, kuris ne kartą buvo pagautas, nuteistas, paleistas – ir vėl darė tą patį. Ir vėl. Ir vėl.
Ką tai sako apie Bažnyčią ir teisingumo sistemą?
Šios penkios istorijos – tai ne tik apie penkis žmones. Tai apie sistemą, kuri dešimtmečius leido tokius nusikaltimus. Apie bažnytinę hierarchiją, kuri žinojo, bet tylėjo. Apie teismus, kurie skyrė juokingai švelnias bausmes. Apie aukas, kurios buvo verčiamos tylėti, jaustis kaltos, bijoti.
Kai kuriose šiose istorijose aukos niekada nesulaukė teisingumo – nes jų skriaudėjai mirė arba buvo apkaltinti tik po mirties. Kitose – nusikaltėliai buvo nuteisti, bet bausmės buvo tokios švelnios, kad jos tiesiog nebeatitinka nusikaltimo sunkumo.
Ir svarbiausia – šios istorijos nėra praeitis. Jos yra įspėjimas. Jos rodo, kad pedofilija Bažnyčioje nebuvo atskirų „puvinio obuolių“ problema. Tai buvo sisteminė problema, kurią reikėjo spręsti sisteminiais sprendimais: griežtais patikrinimais, privalomu pranešimu teisėsaugai, aukų apsauga ir parama.
Ką turime daryti šiandien?
Pirmiausia – tikėti aukomis. Kai vaikas ar suaugęs žmogus praneša apie seksualinę prievartą, pirmoji reakcija turi būti ne „gal jis meluoja?“, o „kaip galime padėti?“. Antra – reikalauti skaidrumo. Bažnyčia, kaip ir bet kuri kita institucija, turi būti atskaitinga. Trečia – šviesti vaikus. Jie turi žinoti, kad jų kūnas yra jų, kad niekas neturi teisės jų liesti be jų sutikimo, ir kad jie visada gali pasakyti „ne“ – net ir kunigui.
Šios istorijos yra skaudžios. Bet jos yra būtinos. Nes tik kalbėdami apie tai, kas įvyko, galime užtikrinti, kad tai nepasikartotų.
Autorius
Paulius Žemaitis
Paulius Žemaitis – įvairių temų autorius, kurio pagrindiniai akcentai – aktualumas, informatyvumas ir sklandus pateikimas. Jo straipsniuose skaitytojai greitai randa aiškiai išdėstytą, naudingą ir lengvai suprantamą informaciją.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.