Seimo narys pedofilas: kaip Kristijonas Bartoševičius 8 metus medžiojo berniukus chore ir gimnazijose
Jis buvo vadinamas solidžiu „Ąžuoliuko“ choro direktoriumi. Jis rūpinosi, kad jo choristai būtų „sušilti ir laimingi“. Jis dainavo tame pačiame chore 20 metų, buvo įstaigos direktorius, o nuo 2018 iki 2020 metų mokytojavo net trijose Kauno gimnazijose. Žmonės juo pasitikėjo, tėvai jam patikėdavo savo sūnus. O jis, kaip vėliau nustatė teismas, tuo pačiu metu sistemingai prievartavo ir tvirkino berniukus – vieną mažametį, jaunesnį nei 14 metų, ir tris nepilnamečius.
Šiandien Kristijonas Bartoševičius yra nuteistas septyneriems metams laisvės atėmimo. Jo Seimo nario įgaliojimai nutraukti, pažymėjimas pripažintas negaliojančiu. Tačiau tai, kaip jis elgėsi iki nuosprendžio – ir po jo – atskleidžia ne tik nusikaltimų sunkumą, bet ir tai, kaip ilgai sistema, kolegos ir visuomenė nenorėjo matyti tiesos.
Kas buvo Kristijonas Bartoševičius?
Bartoševičius nebuvo eilinis nusikaltėlis. Jis turi aukštąjį išsilavinimą, daug metų dirbo politikoje, priklausė vienai didžiausių Lietuvos politinių partijų. Jis buvo viešas žmogus, žinomas kaip „Ąžuoliuko“ berniukų ir jaunuolių choro vadovas – tai darbas, kuris savaime reiškia nuolatinį kontaktą su vaikais ir jaunuoliais. Jis buvo mokytojas, kuriam tėvai patikėdavo savo sūnus.
Kriminalinėje psichologijoje yra aiškus skirtumas tarp žmonių, turinčių pedofilinį sutrikimą, ir tų, kurie tampa nusikaltėliais. Ne visi, turintys šį sutrikimą, daro nusikaltimus. Tie, kurie supranta savo būklę ir nenori jos leisti užvaldyti, kreipiasi psichoterapijos pagalbos, vengia būti tarp vaikų, nepasirenka darbo, kur būtų nepilnamečių. Kai kuriems skiriami hormoniniai vaistai, mažinantys libido.
Bartoševičius pasirinko priešingą kelią. Puikiai suvokdamas savo potraukį, jis apsupo save berniukais. Jis įsidarbino chore, ten pradirbo aštuonerius metus, o vėliau ėmė mokytojauti trijose Kauno gimnazijose. Tai nebuvo atsitiktinumas. Tai buvo sąmoningas pasirinkimas.
10 nusikalstamų veikų per vienerius metus
Teismas nustatė, kad per vienerių metų tarpą Bartoševičius nuskriaudė keturis berniukus ir padarė dešimt nusikalstamų veikų. Jis išprievartavo mažametį – vaiką iki 14 metų – ir tvirkino tris kitus nepilnamečius, 14–17 metų berniukus, jiems sukeldamas sveikatos sutrikdymus. Visus šiuos nusikaltimus jis padarė būdamas Seimo nariu.
Reikia pabrėžti vieną esminį dalyką: mažametis, jaunesnis nei 14 metų vaikas, pagal įstatymą net negali duoti sutikimo lytiniams santykiams. Tai reiškia, kad bet koks seksualinis kontaktas su tokiu vaiku yra prievartavimas, nepaisant jokių „aplinkybių“, „grandinėlių“ ar „niuansų“, apie kuriuos Bartoševičius bandė kalbėti viešai.
Kaip jis reagavo, kai buvo demaskuotas?
Tai, kaip Bartoševičius elgėsi sulaukęs kaltinimų, atskleidžia daug. Kriminalinėje psichologijoje pastebima, kad žmogus, klaidingai apkaltintas sunkiais nusikaltimais, dažniausiai reaguoja labai emocingai – jis piktinasi, šaukia apie neteisybę, reikalauja tiesos. O kaltas žmogus dažniau bando nukreipti temą, pasakoja per daug nereikšmingų detalių, nukrypsta į šalutines temas, kartoja argumentus ir užpila informaciją, kad paslėptų esmę.
Būtent taip elgėsi Bartoševičius. Paklaustas, kodėl atsisako Seimo nario mandato – kai jam jau buvo pranešta, kad bus naikinama neliečiamybė ir pareikšti kaltinimai pedofilija – jis pradėjo pasakoti apie konferenciją Čilėje, apie technologijas, biotechnologijas, miestus ir transportą. „Aš manau, kad tas man sukėlė labai daug minčių ir aš tiesiog priėmiau tokį sprendimą“, – sakė jis.
Jis atsisakė mandato prieš generalinės prokurorės kreipimąsi dėl neliečiamybės naikinimo. Paklaustas, ar tai sutapimas, jis tvirtino, kad taip. O paklaustas, kas jam paskambino ir perspėjo, jis atsakė kaip vaikas: „Trijų metų senumo informaciją bandot ištraukt. Nu tai aš nekomentuosiu.“
Manipuliacijos ir neįrodyta kaltė
Po nuosprendžio Bartoševičius toliau bandė manipuliuoti. Jis naudojosi tuo, kad bylos medžiaga yra nevieša dėl nepilnamečių apsaugos, ir tvirtino, kad negali žiniasklaidai pasakoti faktų, kodėl yra nekaltas. „Aš nuo pat pirmo momento labai aiškiai pasakiau, kad aš esu nekaltas. Tai neįrodyta mano suvokimu. Dėl to, kad bylos medžiaga nėra vieša, neįmanoma visuomenei pristatyti aspektų ir elementų, kurie pagrindžia tai, ką mes su savo gynėju aiškiai sakome“, – kalbėjo jis.
Jis taip pat skundėsi spaudimu: „Aš suprantu, kad tiek iš žiniasklaidos, tiek iš visuomenės yra milžiniškas spaudimas, kuris prasidėjo dar prieš du su puse metų.“ Ir teigė, kad teismas priėmė nuosprendį ne todėl, kad jis kaltas, o todėl, kad visuomenė to norėjo.
Tačiau teismas buvo aiškus: „Priimtas pagrįstai ir Bartoševičiaus kaltė jokių abejonių nekelia. Skirtoji septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, mes manom, kad yra pakankamai griežta ir ją laikome teisinga.“
Ką tai sako apie sistemą?
Ši istorija – ne tik apie vieną žmogų. Tai apie sistemą, kuri leido jam 8 metus dirbti su vaikais, nepaisant jo sutrikimo. Tai apie įstaigų vadovybę, kuri, kaip paaiškėjo, neapklausė buvusių mokinių ir auklėtinių apie kilusį skandalą. Tai apie politinę partiją, kuri ilgą laiką net nepastebėjo, kas vyksta jos nario gyvenime.
Ir tai apie visuomenę, kuri dažnai linkusi netikėti, kad solidus, išsilavinęs, viešas žmogus gali daryti tokius nusikaltimus. Bet būtent toks žmogus gali būti pavojingiausias, nes jis turi statusą, amžių, intelektą ir manipuliavimo įgūdžius, kad paslėptų savo veiksmus.
Ko reikia nukentėjusiems?
Vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą, reikia pagalbos, patarimo ir žinių, kad galėtų funkcionuoti visuomenėje ir apsisaugotų nuo grėsmių. Vietoj to, saugioje vaikams skirtoje terpėje jis sutiko kompleksuotą grobuonį, kuris pasitelkė savo statusą, amžių, intelektą ir manipuliacijas, kad jį pažabotų ir paliktų pėdsaką amžiams.
Šis nuosprendis yra teisingas, bet jis neišsprendžia visos problemos. Tikroji problema yra tai, kad tokie žmonės gali ilgai likti nepastebėti. Ir kad sistema, kuri turėtų juos sustabdyti, dažnai reaguoja tik tada, kai būna per vėlu.
Autorius
Paulius Žemaitis
Paulius Žemaitis – įvairių temų autorius, kurio pagrindiniai akcentai – aktualumas, informatyvumas ir sklandus pateikimas. Jo straipsniuose skaitytojai greitai randa aiškiai išdėstytą, naudingą ir lengvai suprantamą informaciją.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.