Kunigų bylos keliasi į teismus: vienam – 34 epizodai per 23 metus, kitas kaltės nepripažįsta
Vilniaus teismai netrukus pradės nagrinėti dvi bylas, kuriose ant kaltinamųjų suolo sėda kunigai. Vienoje kalbama apie seksualinius nusikaltimus prieš 11 nepilnamečių ir 34 nusikalstamus epizodus, driekiančius 23 metus. Kitoje – apie disponavimą vaikų pornografija. Kaltė kol kas neįrodyta, bylos dar nenagrinėtos, bet vienas kaltinamųjų savo linijos keisti neketina – nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme.
34 epizodai, 11 nepilnamečių, 23 metai
Vilniaus apygardos teismui perduota byla, kurioje kunigas kaltinamas seksualiniais nusikaltimais prieš 11 nepilnamečių. Teisėsaugos duomenimis, fiksuoti 34 nusikalstami epizodai, o patys nusikaltimai daryti 23 metus – nuo 2002 metų iki 2025 metų. Tai vienas ilgesnių laikotarpių, kokius šiuo metu nagrinėja Lietuvos teismai, kai kaltinimai susiję su seksualiniu smurtu prieš vaikus.
Naujienų portalo „Delfi” ir „Liteko” teismų tvarkaraščių sistemos duomenimis, kaltinamieji šiose bylose – Tadas Švedavičius ir R. Peciunas. Bylos paskirstytos skirtingiems teismams: viena keliauja į Vilniaus apygardos teismą, kita – į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Skaičiai šioje istorijoje svarbūs ne dėl dramaturgijos. 23 metai – tiek laiko, per kurį, jei kaltinimai pasitvirtintų, nusikaltimai galėjo likti nepastebėti. Tai klausimas ne tik teisėsaugai, bet ir tai aplinkai, kurioje žmogus su kunigo suknele turėjo kasdienį kontaktą su nepilnamečiais.
Kita byla – dėl vaikų pornografijos
Vilniaus miesto apylinkės teismui perduotoje byloje dar vienas kunigas kaltinamas disponavimu vaikų pornografija. Šioje byloje nukentėjusiųjų nėra – tai svarbu, nes kaltinimo pobūdis kitas. Kalbama ne apie tiesioginį kontaktą su vaikais, o apie medžiagos turėjimą.
Būtent dėl šios bylos savo poziciją viešai išdėstė kaltinamojo R. Peciuno advokatas V. Dziegoraitis. Pasak jo, jo ginamasis ikiteisminio tyrimo metu laikėsi pozicijos, kad pas jį rasta medžiaga nėra pornografinio turinio.
Šis ginčas – ne smulkmena. Vaikų pornografijos turinio vertinimas dažnai tampa vienu pagrindinių ginčo taškų teisme, nes nuo to, kaip teismas kvalifikuos medžiagą, priklauso ir pats kaltinimo likimas.
Arkivyskupija: apie tai sužinojo iš prokuratūros
Vilniaus arkivyskupija teigia apie galimai nusikaltusius kunigus sužinojusi iš prokuratūros – tada, kai ši pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tuomet dvasininkai buvo nušalinti, jų atžvilgiu pradėti ir kanoniniai tyrimai.
Vertinant viešai, tokia seka kelia klausimų: ar Bažnyčia turi savo vidinius mechanizmus, galinčius užfiksuoti įtarimus anksčiau nei prokuratūra? Ar skundų kanalas, kuriuo galėtų pasinaudoti nukentėjusieji, yra pakankamai aiškus ir saugus? Kanoninis tyrimas ir baudžiamasis procesas yra du skirtingi dalykai, bet abu prasideda tik tada, kai kas nors pakelia ranką ir pasako, kad kažkas negerai.
Advokatas: kaltės nepripažins ir teisme
R. Peciuno advokatas V. Dziegoraitis portalui aiškiai išdėstė ginamojo poziciją.
„Teisme dar byla nepradėta nagrinėti, bet ir teisme jis tos kaltės nepripažins ir ginsis”, – sakė V. Dziegoraitis.
Pasak advokato, pasiūlymų baigti procesą netrūko: „Jau daugiau nei prieš metus jam ikiteisminio tyrimo metu iš teisėsaugos atstovų buvo ne vienas pasiūlymas pripažinti kaltę, susirasti laiduotoją ir baigti procesą atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tyliai ramiai. Bet jis nesutiko, nes jis kaltas nesijaučia, nieko nusikalstamo nepadarė”, – teigė jis.
Tokia advokato formuluotė – „tyliai ramiai” – nuskamba kaip atskira užuomina. Ji rodo, kad prokuratūra buvo pasirengusi bylą uždaryti be teismo, jei kaltinamasis sutiktų su kaltinimais ir laidavimu. Tai standartinė praktika, tačiau kiekvienu atveju ji palieka tą patį klausimą: ar susitarimas būtų buvęs naudingas nukentėjusiesiems, ar tik sutrumpinęs procesą?
Šioje konkrečioje byloje nukentėjusiųjų nėra, tad susitarimo logika kitokia. Bet pats pasirinkimas – eiti iki teismo ir ginčytis dėl medžiagos turinio – reiškia, kad ginčas bus sprendžiamas ne už uždarų durų.
Teismas – rugsėjį
Byla teisme turėtų būti pradėta nagrinėti rugsėjį. Iki tol abu kaltinamieji išlieka kaltinamaisiais, o jiems pareikšti kaltinimai – tik versija, kurią turės įvertinti teismas. Nė vienas iš dviejų asmenų nėra pripažintas kaltu.
Vis dėlto visuomenė turi teisę sekti šias bylas dėl kelių priežasčių. Pirma, kalbama apie įstaigą, kuri turi didelį moralinį autoritetą ir dirba su pažeidžiamiausia grupe – vaikais. Antra, vienoje byloje – 34 epizodai ir du dešimtmečiai, per kuriuos, kaip teigia teisėsauga, nusikaltimai liko nepastebėti. Trečia, tai testas, kaip dirba kanoninė ir baudžiamoji tvarka vienu metu: ar jos viena kitai netrukdo, ar viena kitą dubliuoja.
Rugsėjį paaiškės daugiau: kokius argumentus pateiks prokuratūra, kaip ginsis kaltinamieji ir ką pasakys liudytojai. Bet vienas klausimas lieka atviras jau dabar – ar Bažnyčia, sužinojusi apie įtarimus tik iš prokuratūros, turi pakankamai savo vidinių saugiklių, kad panašios istorijos būtų užkardytos kur kas anksčiau?
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.