Konstitucinis Teismas leido lygtinai paleisti 174 nuteistuosius: teisininkai ir psichologai nesutaria
Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kuris dalį visuomenės papiktino, o teisininkus privertė diskutuoti: ar absoliutus draudimas lygtinai paleisti už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteistus asmenis tikrai atitinka Konstituciją? Paaiškėjo, kad ne. Nuo šiol tokie nuteistieji gali pretenduoti į lygtinį paleidimą, jei atitinka įstatyme numatytas sąlygas. Šiuo metu Lietuvoje yra 174 tokie asmenys, kurių bylos vertinamos iš naujo. Vienas jau paleistas. Tai nereiškia, kad visi išeis į laisvę – kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai, atsižvelgiant į elgesį, padarytą pažangą ir pakartotinio nusikalstamumo riziką. Vis dėlto visuomenėje kyla pagrįstų klausimų: kaip užtikrinti, kad vaikus seksualiai išnaudoję asmenys nepasikartotų?
Ką iš tiesų nusprendė Konstitucinis Teismas?
Anksčiau galiojo absoliutus draudimas – už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteisti asmenys negalėjo būti lygtinai paleisti net ir gerai besielgdami. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad toks draudimas prieštarauja Konstitucijai, nes sudaro nevienodas sąlygas skirtingų kategorijų nuteistiesiems. Dabar lygtinio paleidimo tvarka suvienodinta: visi nuteistieji, įskaitant ir tuos, kurie nuteisti už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, gali prašyti lygtinio paleidimo, jei yra atlikę įstatyme numatytą bausmės dalį ir atitinka kitas sąlygas. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys paaiškino, kad po šio sprendimo 174 asmenų bylos dėl tokio pobūdžio nusikaltimų yra vertinamos iš naujo. „Kadangi šis sprendimas įsigaliojo nedelsiant, šiuo metu vienas asmuo jau yra paleistas. Dar trims po sprendimo buvo suėję įstatyme numatyti terminai, todėl jie galėjo būti svarstomi dėl lygtinio paleidimo. Jie atitiko Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas“, – sakė M. Kairys. Svarbu suprasti, kad tai nėra automatinis paleidimas. Kiekvienas nuteistasis turi praeiti individualų vertinimą. Bus atsižvelgiama į jo elgesį kalėjime, dalyvavimą programose, padarytą pažangą ir riziką, kad jis vėl nusikals. Jei sąlygos pažeidžiamos, lygtinai paleistas asmuo gali būti grąžintas į įkalinimo įstaigą.
Ką tai reiškia garsiems nuteistiesiems?
Naujoji tvarka gali sutrumpinti laiką už grotų ir plačiai nuskambėjusių bylų nuteistiesiems. Pavyzdžiui, buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme, galėtų pretenduoti į lygtinį paleidimą atlikęs pusę bausmės – po 3,5 metų. Gediminas Filipavičius, nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme, galėtų būti svarstomas dėl lygtinio paleidimo atlikęs du trečdalius bausmės – po daugiau nei 13 metų. Tai nereiškia, kad jie bus paleisti automatiškai. Kaip ir kiti nuteistieji, jie bus vertinami individualiai. Vis dėlto visuomenėje kyla klausimas: ar tokie asmenys, ypač padarę sunkius nusikaltimus prieš vaikus, gali būti patikimai įvertinti vien pagal elgesį kontroliuojamoje kalėjimo aplinkoje?
atOptions = { 'key' : '160623066924013648311cc364c16d49', 'format' : 'iframe', 'height' : 60, 'width' : 468, 'params' : {} }; ia-hidden="true" class="anchor" id="teisininko-ir-psichologo-pozicijos-vienodos-taisyklės-vs-visuomenės-saugumas">Teisininko ir psichologo pozicijos: vienodos taisyklės vs. visuomenės saugumas
Advokatas Romualdas Drakšas mano, kad vienodų lygtinio paleidimo taisyklių taikymas visiems nuteistiesiems yra logiškas ir atitinka Konstituciją. Jo teigimu, žmogaus negalima visam laikui eliminuoti vien dėl nusikaltimo kategorijos. „Dėl lygtinio paleidimo – taip, tvarka dabar bus suvienodinta, ir taip turi būti. Negalima išskirti tam tikrų asmenų. Kiekvienas turi teisę pasitaisyti ir turėti viltį būti lygtinai paleistas“, – sakė R. Drakšas. Jis taip pat pabrėžė, kad teismo nuosprendis savaime nėra psichikos ligos diagnozė. Anot jo, priešingu atveju kiekvieną vagį reikėtų vadinti kleptomanu, o kiekvieną žudiką – maniaku. Vis dėlto psichologas Edvardas Šidlauskas tam nepritaria. Jo teigimu, seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus nėra įprasti nusikaltimai, todėl vien gero elgesio kontroliuojamoje kalėjimo aplinkoje gali nepakakti sprendžiant, ar žmogus, išėjęs į laisvę, nebenusikals pakartotinai. Psichologas atkreipia dėmesį, kad suaugusio žmogaus seksualiniai veiksmai su 13, 10 ar 5 metų vaiku visuomet rodo pedofilinį potraukį, todėl tokių asmenų rizika turi būti vertinama itin atsakingai. „Civilizuotose šalyse yra kelios išeitys – savanoriška cheminė kastracija arba tolesnė izoliacija. Žmogus gali rinktis: likti laisvės atėmimo vietoje ar kalėjimo tipo bendruomenėje, arba sutikti su chemine kastracija ir gyventi laisvėje. Galimas ir trečias kelias“, – sakė E. Šidlauskas. Jo nuomone, pirmiausia reikėtų vertinti ne nuteistojo teisę išeiti į laisvę, o visuomenės teisę būti apsaugotai. Jei žmogus savo seksualinio potraukio nevaldo, vien bausmės atlikimas problemos neišsprendžia.
Kodėl tai svarbu ne tik tiems 174?
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas išryškina platesnę dilemą: ar griežtas, absoliutus draudimas užtikrina visuomenės saugumą, ar tik sukuria saugumo iliuziją? Absoliutus draudimas atrodė kaip aiškus atsakas į visuomenės pasipiktinimą, tačiau jis nepaisė individualių aplinkybių ir galimybės, kad žmogus gali pasikeisti. Kita vertus, vienodos taisyklės taip pat gali būti rizikingos, jei trūksta efektyvaus rizikos vertinimo ir priežiūros. Lygtinai paleisti asmenys likusią bausmės dalį atliks prižiūrimi Probacijos tarnybos. Tai reiškia, kad jie turės laikytis nustatytų sąlygų, o pažeidę jas gali būti grąžinti į kalėjimą. Tačiau ar probacijos priežiūra pakankama, kai kalbama apie seksualinius nusikaltimus prieš vaikus? Ar sistema turi pakankamai išteklių ir kompetencijos vertinti tokius nuteistuosius? Tai klausimai, į kuriuos atsakyti būtina, jei norime, kad sprendimas nepadidintų rizikos, o kartu išliktų teisingas tiems, kurie tikrai pasitaisė.
Ką daryti, kad visuomenė jaustųsi saugi, o nuteistieji turėtų realią galimybę pasitaisyti? Galbūt vietoj absoliutaus draudimo reikėtų investuoti į individualų rizikos vertinimą, privalomą gydymą ir efektyvią probacijos priežiūrą? O gal vis dėlto tam tikroms nusikaltimų kategorijoms reikėtų išimčių, net jei jos ir riboja vienodas teises? Ką apie tai manote jūs?
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.