Telšiuose atidaryti modernizuoti skubios pagalbos ir reanimacijos skyriai: ką tai reiškia pacientams
Regioninė Telšių ligoninė rugsėjo 30-ąją atvėrė tai, ko krašto žmonės laukė ne vienerius metus – modernizuotus Priėmimo-skubiosios medicinos pagalbos ir Reanimacijos skyrius. Juosta perkirpta, patalpos pašventintos, svečiai pasakė kalbas, bet už šventinio blizgesio – ilgas ir nelengvas kelias. Ši vieta nėra eilinis ligoninės koridorius: nuo to, kaip ji atrodo ir ką gali, priklauso, ar Telšiuose apskritai bus teikiama gyvybiškai svarbi pagalba.
Kodėl to nebuvo galima atidėlioti
Paprasčiausias paaiškinimas – teisės aktai. Priėmimo-skubiosios medicinos pagalbos ir Reanimacijos skyriai turi atitikti nustatytus reikalavimus, o senos patalpos prie jų artėjo su vis didesniu vargu. Ligoninės vadovų logika paprasta: jei neatitiksi, rizikuoji netekti galimybės šias paslaugas apskritai teikti Telšiuose. Tai jau ne apie dažymą ar naujus baldus, o apie tai, ar žmogus su infarktu ar insultu gaus pagalbą savo mieste, ar jį reikės vežti kur kas toliau.
Todėl projekto vadovė ligoninės ekonomistė Rugilė Kumžaitė ir direktorė Jovita Seiliuvienė ne kartą pabrėžė, kad čia kalbama ne apie remontą, o apie investiciją į saugumą. Pasak R. Kumžaitės, darbai vyko veikiančioje ligoninėje, todėl reikėjo suderinti statybos procesus su kasdiene medicinos įstaigos veikla. Pacientų gydymas negalėjo sustoti nė vienai dienai, medikai turėjo dirbti, o statybininkai – judėti pirmyn. Tai reiškia, kad kiekvienas sprendimas turėjo būti derinamas su realiu gyvenimu, o ne su popieriniu grafiku.
Beveik tūkstantis kvadratinių metrų per vieną projektą
Skaičiai tikrai įspūdingi, jei juos lygini su tuo, ką žmonės dažniausiai įsivaizduoja išgirdę žodį „modernizacija“. Priėmimo-skubiosios medicinos pagalbos skyriuje naujo priestato plotas – 152,74 kv. m, rekonstruotų patalpų – 386,49 kv. m, iš viso 539,23 kv. m. Reanimacijos pastate naujas priestatas – 246,10 kv. m, rekonstruotos patalpos – 238,60 kv. m, bendrai 484,70 kv. m. Susumavus – apie 1000 kv. m atnaujintos ar naujai sukurtos infrastruktūros.
Už tų skaičių slypi konkretūs dalykai. Reanimacijoje numatyta dešimt lovų, įrengti lubiniai pacientų keltuvai, įsigyta šiuolaikinė gaivinimo ir kita intensyviajai terapijai reikalinga įranga. Priėmimo skyriuje daug dėmesio skirta ne tik medikų darbui, bet ir pacientų patogumui bei saugumui. Atskira erdvė įrengta mažiesiems pacientams – vaikams, kuriuos į ligoninę atveža dažniau, nei norėtųsi manyti.
Ką tai reiškia žmogui, atvažiavusiam vidurnaktį
Lengviausia apie tokius projektus kalbėti skaičiais, bet esmė vis tiek atsiremia į vieną scenarijų: vidurnaktis, sunki būklė, artimas žmogus rankose. Skubios pagalbos skyrius yra ta vieta, kur sprendimus tenka priimti per minutes, o aplinka arba padeda medikams, arba trukdo. Naujos, erdvesnės ir geriau suplanuotos patalpos reiškia trumpesnius kelius tarp procedūrų, aiškesnį pacientų srauto valdymą ir mažiau situacijų, kai dviem komandoms tenka grumtis dėl to paties kambario.
Reanimacija Telšiuose – dar jautresnis klausimas. Čia laikomi patys sunkiausi pacientai, o jų priežiūra be tinkamos įrangos tiesiog neįmanoma. Lubiniai keltuvai – smulkmena tik tam, kuris nėra bandęs kilnoti nejudančio žmogaus. Dešimt lovų – ne kosmetinis skaičius, o realus pajėgumas, nuo kurio priklauso, kiek žmonių vienu metu galima gydyti.
Pinigai, kurie neprapuolė
Bendra projekto vertė – daugiau kaip 4,2 mln. eurų, tiksliau 4 214 965,30 euro. Finansavimą sudarė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei valstybės biudžeto lėšos. Prireikus papildomų, iš anksto nenumatytų darbų, iki 200 tūkst. eurų skyrė Telšių rajono savivaldybė – ir tai svarbi detalė, nes būtent savivaldybės indėlis parodo, kad projektas laikytas sava, o ne vien „kažkieno iš Vilniaus“ problema.
Konkrečiau: Priėmimo-skubiosios medicinos pagalbos skyriaus rangos darbams panaudota apie 1,2 mln. eurų, Reanimacijos skyriaus – apie 1,5 mln. eurų, o dar apie 1,2 mln. eurų atsiejo abiejų skyrių medicinos įranga. Kitaip tariant, maždaug kas ketvirtas euras nuėjo ne į sienas, o į įrangą, su kuria medikai realiai dirba.
Darbas veikiančioje ligoninėje – atskira istorija
Jei kas nors mano, kad statybos ligoninėje yra tokios pat kaip biurų pastate, tas nėra buvęs ligoninėje. Teko spręsti ir techninius, ir organizacinius klausimus, o pradėjus darbus atsirado papildomų iššūkių – dalis sprendimų paaiškėjo tik tada, kai buvo nugriauta siena ar atidengtos komunikacijos. Projektinius sprendinius reikėjo koreguoti vietoje, derinti su medikų poreikiais ir laikytis terminų.
Tokiomis aplinkybėmis kiekviena diena yra kompromisas tarp statybininkų ir gydytojų. Vieni nori kuo greičiau uždaryti etapą, kiti – kad po jų langais nebeliktų triukšmo ir dulkių, nes ten guli pacientai. Tai, kad projektas vis dėlto baigtas, o skyriai dirba, sako daugiau nei bet kokia ataskaita.
Įvertinimas, kuris atėjo iš žmonių
Prieš šventinį renginį projektas jau buvo sulaukęs kito įvertinimo – „Europos burės 2026“ apdovanojimų „Lrytas.lt favorito“ pagrindinės nominacijos. Tarp 107 visoje Lietuvoje dalyvavusių projektų būtent Telšių ligoninės projektas surinko daugiausia gyventojų balsų. Tai nėra komisijos sprendimas – tai žmonių balsai, o jie paprastai balsuoja už tai, ką laiko savo.
Atidaryme netrūko nei sveikinimų, nei dovanų. Patalpas pašventino Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, dalyvavo sveikatos apsaugos viceministrė Edita Gudišauskienė, Seimo nariai Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė ir Martynas Gedvilas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Lina Šukytė-Korsakė, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorė Lina Leinartienė, Centrinės projektų valdymo agentūros, kaimyninių gydymo įstaigų, rangovų ir rėmėjų atstovai. Bet svarbiausia frazė, regis, buvo ta, kurią pasakė ligoninės vadovė J. Seiliuvienė: „Buvo visko, net ašarų, tačiau žemaitiškas užsispyrimas nugalėjo.“
Nauja pradžia, o ne taškas
Šventėje skambėjo mintis, kad atidarytos durys žymi ne projekto pabaigą, o naują pradžią. Skamba gražiai, bet turi ir gana konkrečią prasmę: dabar prasideda kasdienis darbas modernioje aplinkoje. Naujos patalpos pareikalaus naujų įpročių, prisitaikymo, o įranga – priežiūros ir kvalifikuotų žmonių, kurie ja naudosis.
Svarbiausia čia ne tai, kad Telšiai turi gražų pastatą. Svarbu tai, kad regionas išsaugojo galimybę gauti skubiąją pagalbą ir intensyviąją terapiją vietoje. Kai kalbama apie minutes, atstumas iki kito miesto ligoninės gali nulemti viską. Šitas projektas – būtent apie tas minutes.
Klausimas, kurį verta užduoti ne tik Telšių gyventojams, bet ir visai Lietuvai: jei tokie projektai išlieka priklausomi nuo vieno finansavimo etapo, vieno savivaldybės sprendimo ir kelių užsispyrusių žmonių, kiek regionų ligoninių laukia savo eilės – ir kiek jų nesulauks?
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.