Kodėl Izraelio krepšinyje visur „Maccabi“ ir „Hapoel“: politinė istorija, kuri tebėra gyva
Du vardai, kuriuos mato kiekvienas Eurolygos žiūrovas
Jei bent kartą žiūrėjote Eurolygos krepšinį, tikrai pastebėjote, kad Izraelio komandos dažnai vadinasi „Maccabi“ arba „Hapoel“. „Maccabi Tel Aviv“, „Hapoel Jerusalem“, „Hapoel Tel Aviv“, „Maccabi Rishon LeZion“ – sąrašas ilgas. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip paprasta tradicija arba rėmėjų pavadinimai. Bet iš tikrųjų už šių dviejų žodžių slypi daugiau nei šimtas metų istorijos, ideologijos ir politinės kovos. Tai ne tik sporto klubo pavadinimas. Tai tapatybės ženklas, kuris kadaise skyrė visuomenę į dvi stovyklas – ir ta skirtis tebėra juntama iki šiol.
Maccabi: viduriniosios klasės ir „raumenų judaizmo“ paveldas
Pradėkime nuo „Maccabi“. Šis vardas kilęs iš Makabėjų – senovės žydų sukilėlių armijos, garsėjusios fizine jėga, heroizmu ir kova už žydų kultūros išsaugojimą. Pats pavadinimas neša stiprų simbolinį krūvį. Bet organizacija turi ir konkrečią istoriją. „Maccabi“ judėjimas įsikūrė Rytų Europoje XIX amžiaus pabaigoje, o 1912 metais buvo įkurtas Palestinoje, tuometinėje Mandato teritorijoje. Jo filosofija buvo grindžiama vadinamuoju „raumenų judaizmu“ – idėja, kad žydai turi ugdyti savo fizinį kūną, nes stiprus kūnas yra stiprios tautos pagrindas.
Ideologiškai „Maccabi“ buvo artimas bendrajam sionizmui – politiniam centrui, viduriniajai klasei, privataus verslo atstovams. „Maccabi“ klubai tradiciškai siekė sportinio meistriškumo, aukštų rezultatų ir tarptautinio pripažinimo. Jiems rūpėjo ne tik dalyvauti, bet ir laimėti. Tai buvo elitinis požiūris į sportą – ne masinis, o orientuotas į rezultatą.
Hapoel: darbininkų klasė ir socialistinė ideologija
Kitas vardas – „Hapoel“. Hebrajiškai tai tiesiog reiškia „darbininkas“. Ir tai ne atsitiktinumas. „Hapoel“ 1926 metais įkūrė Histadrut – Izraelio profesinių sąjungų federacija. Komandos spalvos tradiciškai raudonos, o istoriniame herbe buvo pavaizduotas boksininkas, apjuostas stilizuotu kūju ir pjautuvu. Tai simbolika, kuri nepalieka abejonių dėl politinės orientacijos.
„Hapoel“ buvo glaudžiai susijęs su darbo sionizmu, socializmu ir darbininkų klase. Skirtingai nei „Maccabi“, „Hapoel“ iš pradžių žiūrėjo į sportą kaip į visuomenės sveikatos ir bendruomenės iniciatyvą – „sportas dėl sporto“, o ne dėl aukščiausių rezultatų. Dešimtmečiais „Hapoel“ komandos net žygiuodavo tarptautinėse socialistų darbininkų žaidynėse ir Gegužės 1-osios paraduose. Tai buvo sportas, susietas su politine kova.
Dvi atskiros sistemos, vienas miestas
Istoriškai šios dvi stovyklos veikė visiškai atskirai. Jos turėjo savo lygas, savo infrastruktūrą, savo jaunimo akademijas. Dažname mieste būdavo ir „Maccabi [miesto pavadinimas]“, ir „Hapoel [miesto pavadinimas]“. Tai reiškė, kad vietos sirgaliai buvo suskirstyti pagal politines ir klasines linijas. Jei dirbote fabrike arba buvote socialistinių pažiūrų, palaikėte „Hapoel“. Jei buvote parduotuvės savininkas arba centro pažiūrų, palaikėte „Maccabi“.
Ši skirtis buvo tokia gili, kad miesto derbis tarp „Maccabi“ ir „Hapoel“ tapo ne tik sporto įvykiu, bet ir visuomenės susiskaldymo atspindžiu. Tai buvo daugiau nei rungtynės. Tai buvo tapatybės patvirtinimas.
Trečiasis brolis: Beitar
Reikia paminėti, kad egzistavo ir trečioji asociacija – „Beitar“, kurią įkūrė dešinieji revizionistiniai sionistai. Tačiau „Beitar“ daug labiau įsitvirtino futbolo, o ne krepšinio pasaulyje. Todėl krepšinio kontekste ji nėra tokia ryški, kaip „Maccabi“ ar „Hapoel“.
Kodėl vardai išliko iki šiol?
Šiandien Izraelio sportas yra smarkiai privatizuotas. Milijardieriai, korporacijos ir privačios valdymo grupės valdo aukščiausio lygio krepšinio komandas, tokias kaip „Maccabi Tel Aviv“ ar „Hapoel Jerusalem“. Politinė reikšmė, kuri kadaise buvo itin stipri, daugiausia išbluko. Bet vardai „Maccabi“ ir „Hapoel“ išliko.
Kodėl? Dvi pagrindinės priežastys. Pirma, prekės ženklas. „Maccabi“ ir „Hapoel“ yra atpažįstami vardai, turintys ilgą istoriją ir tarptautinį pripažinimą. Juos pakeisti reikštų prarasti tai, kas buvo kurta dešimtmečiais. Antra, kartų lojalumas. Sirgaliai, kurių tėvai ir seneliai palaikė vieną ar kitą komandą, išlaiko tą pačią tradiciją. Tai tarsi šeimos paveldas – net jei politinė prasmė išbluko, emocinis ryšys išlieka.
Miesto derbis: daugiau nei rungtynės
Net ir šiandien miesto derbis tarp vietos „Maccabi“ ir „Hapoel“ komandų išlieka didžiausia sporto rivalyste. Tai nebėra socialistų prieš centristus. Tai jau daugiau tradicija, istorija, emocija. Bet tas jausmas, kad žiūri ne tik sportą, o kažką daugiau, išlieka. Sirgaliai prisimena, kad jų komanda kažkada reiškė kažką daugiau nei taškus lentelėje.
Ką tai pasako apie sportą apskritai
Izraelio pavyzdys rodo, kad sportas niekada nėra tik sportas. Jis visada susijęs su visuomene, politika, tapatybe. Komandos pavadinimas gali būti ideologijos išraiška. Spalvos gali reikšti priklausymą tam tikrai grupei. Herbas gali nešti istorinę žinutę. Ir net tada, kai atrodo, kad viskas jau praeityje, tie simboliai tebėra gyvi. Jie tebėra svarbūs tiems, kurie juos neša.
Klausimas skaitytojui
Ar žinojote, kad „Maccabi“ ir „Hapoel“ pavadinimai turi tokią gilią politinę ir klasinę istoriją? Kaip manote, ar sporto klubų pavadinimai turėtų būti neutralūs, ar gali nešti istorinį ir ideologinį krūvį? Pasidalinkite savo nuomone.
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.