78-erių moteris pasiklydo miške ieškodama malkų: laiminga pabaiga, kuri įspėja visus
Gruodžio 21-osios pavakarys. Pati trumpiausia metų diena jau praėjusi, bet šviesos vis tiek mažai, o miške sutemos krinta beveik akimirksniu. Būtent tokiu metu Plungės rajone, Stalgėnų seniūnijoje, galėjo nutikti nelaimė, kuri baigėsi laimingai tik todėl, kad kažkas laiku sureagavo.
78-erių moteris ryte išėjo malkų į mišką ir negrįžo. Vakare kaimynai suprato, kad kažkas ne taip, ir pranešė pareigūnams. Netrukus paaiškėjo, kad senjorė pasiklydo. Jos ieškojo keturi pareigūnų ekipažai, o apie 20 val. moteris buvo rasta – pavargusi, bet svarbiausia – gyva.
Tai, kad viskas baigėsi gerai, džiugina. Bet ši istorija – ne tik apie vieną laimingą pabaigą. Tai priminimas apie tai, kas gali nutikti kiekvienam, ir apie tai, kaip paprasti dalykai gali išgelbėti gyvybę.
Kas nutiko Stalgėnuose
Klaipėdos apskrities VPK pranešime rašoma, kad apie dingusią moterį pareigūnams pranešė kaimynai. Jie pastebėjo, kad kaimynė ryte išėjo į mišką ir iki vakaro negrįžo. Tokiais atvejais kaimynų budrumas yra pirmoji grandis grandinėje, kuri dažnai lemia viską.
Pareigūnai sureagavo greitai – dingusiosios ieškojo keturi ekipažai. Apie 20 val. moteris rasta. Ji buvo pavargusi, tačiau gyva. Rimtų sužeidimų ar kitų pasekmių nepranešama.
Paieška miške – tai ne vien ėjimas takais ir šūksniai. Kai sutemsta ir temperatūra krinta, kiekviena minutė tampa svarbi. Pareigūnai tikrino kelius, miško takus, kalbėjosi su kaimynais ir rinko informaciją, kur senjorė galėjo būti. Keturi ekipažai per gana trumpą laiką – tai nemažas resursas, kuris ir lėmė, kad moteris rasta tą patį vakarą.
Verta pabrėžti: tai ne vienintelis toks atvejis. Žmonės miškuose pasiklysta nuolat, ir dažnai – ne todėl, kad nežino miško, o todėl, kad pervertina savo jėgas arba neįvertina oro sąlygų. Ši istorija – viena iš daugelio, tik šįkart su geruoju finalu.
Kodėl žmonės pasiklysta
Atrodytų, kaip suaugęs žmogus gali pasiklysti miške? Atsakymas paprastas: pasiklysta visi, nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties. Gudrus miškas – tai ne klišė, o realybė, kurią patvirtina dešimtys istorijų kasmet.
Senjorams tai dar aktualiau. Su amžiumi prastėja orientacija, lėtėja reakcija, greičiau ateina nuovargis. Trumpa diena reiškia, kad į mišką išėjus ryte, sutemos gali užklupti anksčiau, nei tikėtasi. Jei dar prisideda šlapias, slidus kelias ar neįprastai gilus sniegas – situacija komplikuojasi labai greitai.
Dar vienas dalykas – malkų rinkimas. Tai darbas, kuris atrodo rutiniškas, bet reikalauja dėmesio. Žmogus susikaupia į darbą, pameta laiko nuovoką, o kai pakelia galvą – aplink jau tamsu ir neaišku, kur eiti. Panašiai nutinka grybaujant, uogaujant ar tiesiog pasivaikščiojant nepažįstamu taku.
Svarbu ir tai, kad pasiklydęs žmogus dažnai nesupranta, jog pasiklydo. Jis įsitik inęs, kad eina teisinga kryptimi, ir taip gali nuklysti visai netinkamu atstumu. Žiemą tai itin pavojinga: sušalimas ateina nepastebimai, o jėgos senka greičiau, nei žmogus suvokia.
Ką pataria pareigūnai
Klaipėdos apskrities VPK pranešime pateikiamas paprastas, bet labai konkretus patarimas:
„Einantiems į mišką primename – apie savo planus praneškite artimiesiems ir visuomet su savimi turėkite įkrautą telefoną!“
Šie du dalykai – pranešimas artimiesiems ir įkrautas telefonas – yra mažiausia, ką galima padaryti. Ir kartu – veiksmingiausia.
Kodėl tai veikia? Pranešimas artimiesiems sukuria signalinį tinklą. Jei žmogus negrįžta laiku, artimieji žino, kur jo ieškoti, ir gali laiku sureaguoti. Įkrautas telefonas – tai ryšys su pasauliu, galimybė išsikviesti pagalbą arba bent jau pranešti, kad viskas gerai.
Pareigūnai taip pat dažnai primena: jei jau pasiklydote, nesistenkite eiti „kaip nors“. Geriau sustokite, įvertinkite situaciją, paskambinkite ir likite vietoje. Judėjimas be krypties tik apsunkina paiešką. Beje, verta turėti omenyje, kad 112 veikia ir be interneto ryšio, jei yra bent koks mobilusis signalas. O jei telefono visai neturite – likti vietoje ir laukti yra geriau nei klaidžioti.
Ką daryti praktiškai
Štai keli dalykai, kuriuos verta prisiminti prieš bet kokią išvyką į mišką:
- Praneškite artimajam, kur ir kada einate, ir kada planuojate grįžti.
- Pasikraukite telefoną iki galo. Jei turite – pasiimkite ir powerbanką.
- Apsirenkite ryškiai arba turėkite atšvaitą – taip būsite lengviau pastebimi.
- Nepasikliaukite vien atmintimi. Jei miškas nepažįstamas, geriau eiti su kuo nors arba naudoti žemėlapio programėlę.
- Įvertinkite laiką. Trumpą žiemos dieną miške praleisti galima gerokai mažiau, nei atrodo.
- Jei jau pasiklydote – sustokite, paskambinkite 112 ir likite vietoje.
Šie patarimai skamba paprastai, bet būtent jų žmonės dažniausiai nepaiso. Kol viskas gerai, atrodo, kad nieko blogo negali nutikti.
Ko pasimokyti iš šios istorijos
Laiminga Stalgėnų istorijos pabaiga – ne tik atsitiktinumas. Tai kelių dalykų suma: budrių kaimynų, greitos pareigūnų reakcijos ir šiek tiek sėkmės. Bet sėkmė – ne strategija.
Kiekvienas toks atvejis primena, kad saugumas miške prasideda ne miške, o namuose – nuo kelių paprastų įpročių. Pranešti artimiesiems. Pasikrauti telefoną. Įvertinti laiką. Nepasitikėti savimi per daug.
78-erių moteris grįžo namo. Kitos istorijos ne visada baigiasi taip.
O jūs – ar žinote, kur šiuo metu yra jūsų artimas žmogus ir kada jis planuoja grįžti? Jei ne, gal verta paskambinti. Šiandien, o ne rytoj.
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.