Kauno kalėjimo reforma: saugumo stiprinimas ar pareigūnų išėjimas?
Kauno kalėjimo pertvarka jau nebeatrodė kaip eilinė administracinė procedūra dar tada, kai profsąjunga ėmė kalbėti apie pareigūnų pareigybių naikinimą. Iš vienos pusės – Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) skaičiai apie augantį darbuotojų skaičių ir didesnį resocializacijos skyrių. Iš kitos – LTPF įspėjimai, kad saugumas kalėjime gali tapti statistiniu fiksu, o ne realybe. Abi pusės sutaria dėl vieno: kalėjimuose trūksta žmonių. Nesutaria, ką su tuo daryti.
Kas konkrečiai keičiama Kauno kalėjime
LTPF praėjusią savaitę pranešė, kad bausmių vykdymo sistemoje esant šimtų pareigūnų trūkumui LKT naikina Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistų pareigybes. Skyriaus pareigūnams įteikti įspėjimai apie pareigybių panaikinimą. Vietoje jų planuojama steigti Resocializacijos skyriaus specialisto pareigybes. Atsisakius siūlomų naujų pareigų, pareigūnai bus atleisti. Profsąjunga tai vadina „švaistymusi darbuotojais“ ir sako, kad tokia pertvarka gali sukelti saugumo krizę.
Skaičiai, kurie turėtų raminti
LKT direktorius M. Kairys BNS pateiktame komentare akcentuoja priešingą tendenciją. Jo duomenimis, nuo 2025 metų sausio iki 2026 metų liepos Kauno kalėjime darbuotojų padaugėjo nuo 207 iki 214. Per tą laikotarpį priimti 46 nauji darbuotojai, iš jų 27 pareigūnai, atleisti 39, iš jų 20 pareigūnų. „Naujų pareigūnų priimta daugiau nei išėjo, todėl kaita yra visiškai suvaldyta. (…) Saugumo valdymo skyriuje pareigūnų skaičius išliko stabilus – sumažėjo tik trimis, o Resocializacijos skyriuje padidėjo net dešimčia pareigūnų, nuo 26 iki 36“, – sakė LKT vadovas. Jis teigia, kad saugumas Kauno kalėjime po šių „smulkių darbo organizavimo pakeitimų“ tik sustiprės.
Dinaminis saugumas: kieno tai darbas?
Kairys aiškina, kad pokytis susijęs su dinaminiu saugumo modeliu, perkeliant Norvegijos gerąją praktiką. Anot jo, modelis orientuotas į rizikų užkardymą ankstyvoje stadijoje per glaudesnį pareigūnų ir nuteistųjų bendravimą, o ne vien mechaninę priežiūrą. „Personalo perskirstymas leidžia efektyviau naudoti turimus išteklius ten, kur jų reikia labiausiai“, – pažymėjo LKT vadovas. LTPF pirmininkės pavaduotojas D. Čekavičius su tuo nesutinka. Jo teigimu, dinaminis saugumas nėra vien resocializacijos pareigūnų atsakomybė. „Patys norvegų ekspertai, pagal kurių rekomendacijas ir kuriama sistema, akcentuoja, kad pagal šį modelį turi dirbti visi pareigūnai, kasdien bendraujantys su kalinamaisiais“, – teigė D. Čekavičius. Jis sako, kad naikinamos būtent tos pareigybės, kurių pareigūnai tiesiogiai dirba su nuteistaisiais, todėl kyla rizika susilpninti budinčiųjų pamainas ir bendrą įstaigos saugumą.
Konsultacijos vyko, tačiau susitarimo nėra
Kairys pabrėžia, kad apie struktūrinį pokytį darbuotojai ir profsąjungos buvo informuoti iš anksto, o konsultacijos vyko keliais etapais. Nuo 2025 metų vasaros su darbuotojais kalbėtasi apie pokytį, organizuoti susitikimai ir pasitarimai. Balandžio 7-ąją informacija pristatyta per pasitarimą Kauno kalėjime, gegužės 18-ąją prasidėjo konsultacijos su socialiniais partneriais, įskaitant LTPF, birželio 5-ąją papildomai atsakyta į profsąjungų klausimus ir, anot jo, bendru sutarimu konsultacijos baigtos. Vis dėlto LTPF pirmininkė L. Soščekienė sako, kad pareigūnams nepaliekama galimybė apsispręsti, ar dirbti Resocializacijos skyriuje, ar dabartinėje pozicijoje. Pasirinkimo stygius, anot jos, gali lemti pareigūnų išėjimą. Ji ragina LKT ieškoti naujų darbuotojų pritraukimo bū dų ir gerinti darbo sąlygas. „Tai nėra diskusija apie finansavimą ar privilegijas. Kalbame apie kalėjimų ir juose dirbančių žmonių saugumą. Jei tokie sprendimai bus priimami, teks imtis protesto akcijų“, – teigė profsąjungos pirmininkė. Kairys atsako, kad pertvarkomų skyrių darbuotojams siūlomos kitos pareigos, o nesutikusiems teisės aktų nustatyta tvarka įteikiami įspėjimai ir toliau teikiami laisvų pareigybių pasiūlymai. „Visi pertvarkos veiksmai atliekami griežtai laikantis Vidaus tarnybos statuto bei Darbo kodekso. (…) Darbuotojams netgi didinamas atlygis pereinant į Resocializacijos skyrių, todėl darbuotojai yra motyvuojami dirbti Lietuvos kalėjimų tarnyboje ir sąlygos jokiu būdu nėra bloginamos“, – sakė M. Kairys.
Trūkumas – 400 pareigūnų, o reforma vis tiek vyksta
Kalėjimų sistemoje trūkumas niekur nedingo. Kairys BNS patvirtino, kad tarnyboje yra toks pat pareigūnų trūkumas, kokį jis įvardijo 2024-ųjų spalį – tuomet direktorius sakė, kad LKT stinga apie 400 pareigūnų. „Trūkumas yra ir kaip tik vyksta etatų perskaičiavimas pagal aiškius kriterijus. Į procesą įtraukti darbuotojai, vadovai, socialiniai partneriai, vyksta diskusija nustatyta tvarka ir dar jokie sprendimai nepriimti“, – šią savaitę nurodė M. Kairys. Anot jo, atleidimų priežastys rodo įprastus darbo rinkos procesus – dauguma pasitraukusiųjų pasirinko kitas darbovietes privačiame ar valstybiniame sektoriuje. Pavieniais atvejais pareigūnai atleisti gavus neigiamą Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą, dėl nuobaudų arba neįveikus bandomojo laikotarpio. Tuo metu LTPF akcentuoja, kad pareigūnų trūkumas kai kur siekia iki 40 proc., o kai kur pareigybių nekomplektas dar didesnis. Šiame fone klausimas, ar pareigybių naikinimas ir naujų kūrimas yra geriausias būdas spręsti trūkumą, lieka atviras. Pertvarka Kauno kalėjime, pasak Kairio, tiesiogiai įgyvendina ilgalaikius LKT strateginius tikslus, įtvirtintus Resocializacijos koncepcijoje, 2030-ųjų strateginėse gairėse ir Teisingumo ministerijos nustatytuose rodikliuose. Vienas tikslų – kad iki 2030 metų 50 proc. personalo dirbtų su nuteistųjų resocializacija. Šiemet tokių darbuotojų turėtų būti 24 proc., kitais metais – ketvirtadalis. Kairys taip pat nurodo, kad Kauno kalėjime veikia du vientisi Saugumo valdymo ir Resocializacijos skyriai, neskaidomi pagal kalėjimo padalinius A. Mickevičiaus ir Technikos gatvėse. 2025 metais toks modelis įgyvendintas A. Mickevičiaus gatvėje 11 esančioje Kauno kalėjimo dalyje, o šiais metais – Technikos gatvėje.
Ką tai reiškia saugumui – ir ką reikėtų stebėti
Šioje diskusijoje lengva pasimesti tarp dviejų teisingų teiginių. Viena vertus, kalėjimų sistema turi judėti link resocializacijos, nes vien baudimas nieko neišsprendžia. Kita vertus, resocializacija nevyksta be saugumo – ir ne tik popieriuje. Jei pareigūnai jaučiasi spaudžiami rinktis naujas pareigas arba išeiti, jei pamainose trūksta žmonių, o naujos funkcijos pridedamos prie tų pačių, saugumas gali nukentėti nepaisant gražių skaičių. LTPF kalba apie galimas protesto akcijas, LKT – apie teisėtą procedūrą ir didesnį atlygį. Realus rodiklis bus ne pranešimų skaičius, o tai, kas vyks Kauno kalėjimo pamainose artimiausiais mėnesiais: ar kris incidentų, ar augs darbuotojų kaita, ar naujos resocializacijos pareigybės bus realiai užpildytos. Jei kaita nepakils, o saugumo incidentai nesidaugins, reformos kritikai turės pripažinti, kad modelis veikia. Jei atvirkščiai – diskusija grįš su kaupu. Kol kas aišku tiek: saugumo kalėjime negalima sutvarkyti vien lentelėje. O jūs – ar sutiktumėte dirbti sistemoje, kurioje, kaip sako profsąjunga, trūksta iki 40 proc. pareigūnų ir tuo pat metu naikinamos pareigybės?
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.