Neteisėti pervedimai ištuštino sąskaitas: nuo marijampoliečio sukčiai nusinešė 20 tūkst. eurų
Pinigai banke atrodo saugūs – kol vieną dieną pastebi, kad jų jau nebėra. Būtent toks rytas pirmadienį laukė marijampoliečio, kuris į banką užsuko paprasčiausio dalyko – išsigryninti pinigų. Vietoje to jis išgirdo žinią, kuri vargu ar tilpo į galvą: jo sąskaita jau seniai tuštesnė, nei turėtų būti.
Policijos departamento duomenimis, vyras, gimęs 1968 metais, pareigūnams pranešė tą pačią dieną, kai banke sužinojo apie dingusius pinigus. Paaiškėjo, kad gegužės 26 dieną, 8.11 valandą, nenustatyti asmenys nenustatytu būdu iš jo banko sąskaitos neteisėtai pervedė ir pasisavino 20 tūkst. eurų. Tai kol kas didžiausia šioje ataskaitoje minima suma.
Didžiausia suma – Marijampolėje
Kodėl apie 20 tūkst. eurų žmogus sužinojo tik po kelių savaičių, o gal ir mėnesių, lieka neatsakytas klausimas. Viena vertus, ne kiekvienas kasdien tikrina savo sąskaitos išrašus. Kita vertus, sukčiai dažnai sąmoningai renkasi tokius pervedimus, kurie nešaukia – be didelių pranešimų, be akivaizdaus triukšmo. Pranešime nurodoma tik tai, kad pervedimas atliktas „nenustatytu būdu“, tad kol vyksta ikiteisminis tyrimas, daugiau detalių pareigūnai neatskleidžia.
20 tūkst. eurų – tai ne smulkmena. Už tokią sumą galima nusipirkti neblogą automobilį, padengti metų įmokas ar paprasčiausiai kurį laiką gyventi nespaudžiant diržo. Kai tokie pinigai dingsta vienu pervedimu, žmogui lieka ne tik tuščia sąskaita, bet ir ilgas ėjimas per banko bei teisėsaugos procedūras.
Vilnietė neteko daugiau nei 5 tūkst. eurų
Sostinės policija pranešė apie dar vieną atvejį, kur nukentėjo garbaus amžiaus moteris, gimusi 1955 metais. Jos pranešimas – apie laikotarpį nuo liepos 28 iki liepos 30 dienos. Per tuos kelis paros Vilniuje iš jos banko sąskaitos apgaule buvo pasisavinta 5 349,30 euro.
Atkreiptinas dėmesys, kad čia kalbama ne apie vienkartinį nuskaitymą, o apie kelių dienų laikotarpį. Tai reiškia, kad pinigai galėjo būti imami dalimis – po kelis šimtus ar tūkstantį, kad bendra suma nekristų į akis iš karto. Tokia taktika – viena mėgstamiausių sukčių, nes smulkūs, bet reguliarūs nuskaitymai kur kas lengviau lieka nepastebėti.
Moteris, gimusi 1955-aisiais, šiais metais švęs ar jau šventė garbingą jubiliejų. Deja, būtent vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai patenka į sukčių akiratį – ne todėl, kad būtų naivesni, o todėl, kad rečiau naudojasi mobiliąja bankininkyste, rečiau tikrina pranešimus ir dažniau pasitiki telefonu ar el. laišku, kuris atrodo kaip iš banko.
Fiktyvi svetainė ir 2,9 tūkst. eurų
Trečiasis atvejis – bene tipiškiausias šiuolaikinio sukčiavimo pavyzdys. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, pirmadienį gautas vyro, gimusio 1952 metais, pranešimas. Rugpjūčio 9 dieną, būdamas namuose Vilniuje, jis bandė prisijungti prie galimai fiktyvios banko svetainės. Suvedė banko prisijungimo duomenis – ir netrukus iš jo sąskaitos apgaule buvo nuskaičiuota 2,9 tūkst. eurų.
Čia slypi pati paprasčiausia, bet ir pati klastingiausia schema. Padirbtas puslapis iš išorės gali atrodyti nepriekaištingai – logotipas, spalvos, netgi adreso juosta gali atrodyti beveik identiška tikrajai. Skirtumas – vos vienas ar du simboliai interneto adrese, kurių skubantis žmogus tiesiog nepastebi.
Kai prisijungimo duomenys patenka į sukčių rankas, pinigai paprastai dingsta per kelias minutes. Kartais – per kelias sekundes.
Pradėti ikiteisminiai tyrimai
Visais trimis atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimų. Tai reiškia, kad pareigūnai aiškinsis, kas, kaip ir kokiu būdu pasisavino pinigus. Praktika rodo, kad tokie tyrimai nėra paprasti – pinigai dažnai pervedami per kelias sąskaitas, kartais – į užsienio bankus, o pėdsakai pasimeta. Net ir sėkmingo tyrimo atveju ne visada pavyksta susigrąžinti visą sumą.
Trys atvejai per vieną ataskaitą – tai tik ledkalnio viršūnė. Statistika rodo, kad didžioji dalis sukčiavimo atvejų apskritai nepasiekia policijos – žmonės arba gėdinasi, arba mano, kad pinigų jau nebeatgaus, arba tiesiog nesupranta, kad tapo nusikaltimo aukomis.
Ką daryti, kad nepatektumėte į šį sąrašą
Pirmas ir svarbiausias patarimas – niekada nesinaudokite banko nuoroda, gauta el. paštu ar trumposiomis žinutėmis. Jei laiške rašoma, kad „sąskaita užblokuota“ ar „reikia patvirtinti duomenis“, geriau tiesiog uždaryti laišką ir banko svetainę atsidaryti ranka įvedus adresą.
Antra – prisijungimo duomenų niekam neperduokite. Nei telefonu, nei el. paštu, nei per socialinius tinklus. Bankai niekada neprašo slaptažodžių ar kodų.
Trečia – įjunkite pranešimus apie kiekvieną operaciją. Taip apie neteisėtą nuskaitymą sužinosite iš karto, o ne po kelių savaičių, kai pinigai jau būna pervesti toli.
Ketvirta – jei pastebėjote įtartiną operaciją, nedelskite nė valandos. Skambinkite bankui, prašykite stabdyti mokėjimą, o vėliau kreipkitės į policiją.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – pasikalbėkite su tėvais ar seneliais. Būtent jie dažniausiai atsiduria sukčių taikinyje, o vienas ramus pokalbis gali sutaupyti tūkstančius eurų.
O gal verta šįvakar skirti penkias minutes ir patikrinti savo banko išrašus – ar tikrai žinote, kur dingo kiekvienas euras?
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.