Šiuolaikinės apgavystės – nebe naivūs senjorai: kaip sukčiai išvilioja tūkstančius ir kaip to išvengti
„Kelkis, kelkis, reikia, rašo, kad su sūnum blogai!“ – tokį rytą pradeda ne vienas lietuvis, kuris tampa dar vienu sukčių taikiniu. Apgavystės jau seniai nebėra tokios, kurios apgautų tik patiklų senjorą. Šiuo keistu laikotarpiu Lietuvoje ir visame pasaulyje apgavysčių daugėja itin sparčiai – o jų būna pačių įvairiausių ir tikrai labai išradingų. Šiandien aptarsiu keisčiausias apgaules, apie kurias žinoti ir jų pasisaugoti turėtų kiekvienas iš jūsų.
Romantinės apgavystės – kai meilė tampa ginklu
Viena populiariausių iš visų yra romantinės apgavystės. Meilė, pažintys ir aistra – dažno žmogaus silpnybės, kuriomis nesunku manipuliuoti. Dažniausia tokių apgavysčių schema yra paprasta: auka suviliojama netikru socialinių tinklų profiliu. Jame bus vogtos nuotraukos, netikras vardas ir išgalvota istorija. Žmogų suviliojus ir įgijus jo pasitikėjimą, meiliais būdais pradedama prašyti pinigų. Juk mylimam žmogui nieko negaila. Taip sukčiai iš žmonių išvilioja nuo kelių eurų iki 100 000 eurų.
Prisiminkime istoriją apie krepšininku Roku Jokubaičiu apsimetusį vyrą, kuris iš merginų išviliojo didžiules sumas pinigų – iš vienos net 10 000 eurų. O štai vieniša mama ir pradedanti aktorė iš Kentakio buvo įsitikinusi, kad daugiau nei metus romantiškai susirašinėjo su Australijos aktoriumi Dacre’u Montgomery, kuris seriale „Stranger Things“ atliko Billy vaidmenį. Kad tai buvo sukčius, moteris sužinojo jau jam pervedusi daugiau nei 10 000 dolerių. Dėl šių santykių net išsiskyrė su savo vyru.
Daugiausia moterys jam pirko dovanų kuponus, kuriuos sukčius kitiems parduodavo pigiau ir taip užsidirbdavo. Kita moteris – 65-erių japonė – ją apgavusiam sukčiui pervedė virš 4 milijonų japoniškų jenų, tai apie 27 000 eurų. Vyras moterį įtikino, kad yra rusų kosmonautas, o jam reikia pinigų iš kosmoso sugrįžti į Žemę. Neva baigėsi finansavimas, o jis greitai numirs.
Sakysite, tai absurdas ir niekas negalėtų taip apsigauti. Bet aplink pirštą apvynioti žmonės tuo metu mąsto kitaip. Štai 37-erių panevėžietė nežinomam asmeniui, su kuriuo ji susipažino internete, pervedė 3300 eurų. Sukčius jai prisistatė Jungtinių Valstijų karininku. Sukčiai mėgsta apsimesti karininkais. 64-erių šiaulietė tokiam pervedė beveik 12 000 eurų. Apsimetėlis papasakojo turįs lagaminą su labai vertingais dokumentais ir paprašė šiaulietės jį pasaugoti bei sumokėti už siuntą. Tai atlikus moteris sumokėjo ir netikrą muito mokestį, ir dar už visas kitas įsivaizduojamas lagamino siuntos kliūtis. Kuri, žinoma, taip ir neatkeliavo.
Dar šiais metais pasirodė žinia, kad jaunas vaikinas nepažįstamai moteriai iš interneto pervedė 30 000 eurų. Dėl realybėje nematytos ir balsu negirdėtos moters banke net paskolą pasiėmė. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad moterimi apsimetė kovinio sporto treneris Erikas Laurikietis, kurjeris Eivinas Lisauskas, kariuomenės nušalintas Ruslanas Lozneanas ir eilinis darbininkas Mindaugas Marciulevičius. Auka internetinei meilei patikėjo banko sąskaitos prisijungimo duomenis, o vėliau dar sutiko paimti 25 000 eurų paskolą. „Buto norėjo nusipirkti, bet užsienietiški pinigai vėlavo ir paprašė manęs paskolinti“, – aiškino vienas iš įtariamųjų. Ir jūs nieko blogo nepagalvojote? „Ne, norėjau padėti žmogui.“
Internetinė prekyba – kur sukčiai tyko kiekviename žingsnyje
Kitas sukčių pamėgtas apgavimo būdas – internetinė prekyba socialiniuose tinkluose. Jų būna įvairių. Pavyzdžiui, kai bandžiau parduoti savo nebenaudojamą kamerą „Facebook“, man parašė moteris, kuri siūlė ją nupirkti. Tačiau kai reikėjo pervesti pinigus, atsiuntė netikrą laišką, kad neva pinigai jau pervesti tarpininkaujančiam bankui, o kai kamerą išsiųsiu ir jį pasieks adresatą, tie pinigai į mano sąskaitą įkris. Žinoma, tai tebuvo apgaulė.
Vasarą bandžiau parduoti ir dviratį. Tuomet į skelbimą atsiliepęs žmogus atsiuntė netikrą, sugeneruotą kompanijos „Omniva“ puslapį, kuriame buvo parašyta, kad pinigai jau pervesti, o juos galiu gauti suvedęs savo kortelės duomenis. Domenas, tai yra puslapio adresas, buvo netikras, o puslapis buvo patalpintas į rusišką serverį. Apskritai plinta būdas pirkėjams siųsti padirbtų banko puslapių nuorodas, kuriose suvesti duomenys nukeliauja į sukčių rankas.
Geriau iš viso nespausti ant jokių nuorodų, kurias gaunate iš nepažįstamų žmonių, o pavedimus daryti savo banku ir rankiniu būdu. Taip pat jau daugelį metų labai populiarus būdas žmones apgaudinėti įkėlus neturimų daiktų skelbimus. Dažniausiai už daug mažesnę kainą nei rinkoje. Jį suradę žmonės dažnai galvoja aptikę progą nupirkti pigiau, todėl apakinti kainos skuba pervedinėti pinigus.
Tikrinkite pardavėjų profilius – kada jie buvo sukurti ir ar turi realaus žmogaus požymių. Skelbimo nuotraukas išsisaugoję panaudokite „Google“ vaizdų paieškoje – galbūt nuotraukos vogtos, taip jas nesunkiai rasite kitose svetainėse. Prašykite produkto nuotraukų su jūsų nurodytu teksto lapeliu. Žiūrėkite, ar pavedimo laukiančio žmogaus vardas sutampa su tuo, kuris jums rašo. Kartais įvedus rekvizituose gautą vardą į „Google“ paiešką galite rasti ir apie sukčius pranešančių žmonių įrašus.
Netikrų pardavimų pasitaiko ir su nuoma. Viena moteris per „Booking.com“ užsisakė sodybą naujiesiems. Pardavėjui atšaukus užsakymą, su kliente jie susisiekė asmeniškai, pasakė, kad įvyko klaida, ir gali išnuomoti sodybą privačiai – net dar geresnę nei skelbime. Pervedus pinigus, žinoma, dingo ir nuomotojas, ir neegzistuojanti sodyba.
Netikros parduotuvės ir pavogti duomenys
Įvedus norimos prekės pavadinimą į paiešką, kartais galima surasti netikras internetines parduotuves. Kai kurios būna sugeneruotos tiksliai pagal jūsų paiešką – laikini puslapiai su ypač maža to produkto kaina. Ten suvedus savo banko duomenis galite likti basas. Dažniausiai tokie puslapiai būna sukurti rusų kibernetinių klastotojų, kurie kasdien iš žmonių išvilioja milijonus eurų.
Apskritai geriausiai savo duomenų keistose svetainėse nesuvedinėti, net jei tai iš tikrųjų egzistuojanti parduotuvė. Apie virusus joje gali nežinoti ne tie patys hakeriai – ieško lengvai nulaužiamų puslapių, o juose patalpina savo kodus, kurių pagalba gali matyti viską, ką ten rašote. Pavyzdžiui, aš kadaise iš nežinomos parduotuvės pirkau kelnes. Prekę gavau, tačiau ilgai netrukus kažkas mano kortele atsipirko už 300 svarų. Paskambinus bankui pinigus atgavau, tačiau taip pat gavau ir pamoką – prekiauti gerai žinomose parduotuvėse ar tose, kurios naudoja patikimas atsiskaitymo platformas.
Netikri laiškai ir SMS žinutės
Jūsų duomenų vagys tyko ir dar kitais būdais. Lietuvoje paplito įvairūs netikri elektroniniai laiškai bei SMS žinutės. Juose sukčiai apsimetinėja VMI, „Sodra“, Lietuvos paštu, teismais, bankais, teisėsauga ir kitomis institucijomis. Laiškais vagys bando jus suvilioti paspausti nuorodas, parsisiųsti virusą ar suvesti savo duomenis. Pranešimų tipų būna įvairių: kviečia į teismą, liepia susimokėti neegzistuojančius mokesčius, skolas, atsiimti permoką, išmuitinti prekę ir panašiai.
Ant panašaus laiško pasimovusi vilnietė kitą dieną sulaukė pranešimų, kad iš jos sąskaitos vienas po kito daromi pirkimai ir pavedimai, kurie sustojo tik užšaldžius sąskaitą ir susisiekus su banku.
Investicijų apgavystės – kai naudojami žinomų žmonių veidai
Socialiniuose medijuose labai plinta nupirktos reklamos, kuriose sukčiai naudoja žinomų Lietuvos žmonių veidus. Jų vardu siūlo investuoti ar pirkti įvairias valiutas. Žinoma, tai – pavogiant jūsų pinigus. Teigia, kad tai paslaptingas būdas ir apie tai niekas nežino. Siūloma tai išbandyti kuo greičiau, kol dar apie tai nesužinojo kiti. Jie imituoja žymiausius Lietuvos žinių portalus ir jų logotipus.
Šiuo laikotarpiu investuoti kviečia labai daug sukčių. Aukų jie dar ieško ir apsimesdami kompanijomis, bankais ar verslininkais – nuo pat Gedimino Žiemelio iki Ilono Musko ar Marko Zuckerbergo. Pavyzdžiui, šį rugsėjį solidaus amžiaus marijampolietė sulaukė nepažįstamo vyriškio skambučio, kuris pasiūlė investuoti į kriptovaliutą. Iš pradžių moteris atsisakė, bet aferistams vis dėlto pavyko ją įkalbėti ir sugundyti įsivaizduojama investicine grąža. Patikėjusi greitu pelnu, moteris pasiėmė 12 000 eurų paskolą, o ją pervedusi sukčiams juos matė kaip savo ausis.
Kaip apsisaugoti?
Likite saugūs, budrūs ir nepamirškite tikrinti jus pasiekusios informacijos bei jos patikimumo. Beje, Lietuvos bankų asociacija kaip tik dabar skelbia akciją „Atpažink ir apsisaugok“, kuria jus kviečia būti atidesniems ir atkreipti dėmesį, kokius metodus dabar naudoja nusikaltėliai. Taip pat ragina apie pavojus kalbėti su savo artimaisiais, nuolat įspėti vyresniuosius šeimos narius ir su jais dalintis patarimais, kaip atpažinti sukčių. Visą informaciją rasite interneto svetainėje atpazinksukciu.lt.
O jei jūs turite kokią istoriją su apgavikais ar jų bandymais jus apgauti – būtinai ja pasidalinkite. Taip padėsite kitiems taip pat neapsigauti. Nes sukčiai nesnaudžia – jie kiekvieną dieną kuria vis naujus būdus, kaip iš mūsų atimti tai, ką sunkiai uždirbome.
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.