Kalėjimų sistema verda: saugumo pareigūnai kaltina vadovybę persekiojimu, ši – bandymu nuslėpti problemas
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos kalėjimų sistema atsidūrė dėmesio centre – ne dėl reformų ar gerų naujienų, o dėl netarnybinių santykių tarp darbuotojų ir nuteistųjų. Situaciją ėmėsi komentuoti tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovas Marius Kairys, tiek profesinės sąjungos atstovai. Tuo tarpu patys kalėjimų darbuotojai sako jaučiantys įtampą ir baimę. Kas čia vyksta iš tikrųjų – bandymas užglaistyti saugumo spragas ar sąžiningas siekis išsiaiškinti, kur yra ta raudonoji linija?
Kas nutiko: nuo romantinių santykių iki kaltinimų
Liepos mėnesį dvi kalėjimų pareigūnės paliko darbą dėl artimų santykių su nuteistaisiais, o vienai maitinimo įmonės darbuotojai buvo panaikintas leidimas patekti į kalėjimą. Rugpjūčio pradžioje paaiškėjo dar vienas atvejis Vilniaus kalėjime – Resocializacijos skyriaus darbuotoja apie pusę metų palaikė netarnybinius santykius su nuteistaisiais. LKT vadovas M. Kairys Eltai teigė, kad viena iš darbuotojų, įtarus ryšį su nuteistuoju, buvo perkelta į kitą Vilniaus kalėjimo adresą – Sniego gatvę. „Ją iškėlus į Sniego gatvę, ji iškart susirgo. Sirgo ji ilgą laikotarpį, jos išėjimo priežastis, kuri buvo nurodyta prašyme, buvo liga. Pagal Darbo kodeksą mes privalėjome išmokėti kompensaciją, mes tą ir padarėme“, – aiškino jis. Pasak Kairio, po atleidimo darbuotoja atvyko į pasimatymą su nuteistuoju. „Kitą dieną po atleidimo ji atėjo į pasimatymą su nuteistuoju – tai apie kokius profesinės sąjungos argumentus mes galime kalbėti? Man net sunku pakomentuoti“, – sakė LKT vadovas.
Profsąjungos pozicija: baimė, netikrumas ir reputacijos žala
Tuo tarpu profesinės sąjungos atstovai surengė spaudos konferenciją, kurioje išsakė visiškai kitokią poziciją. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė teigė, kad darbuotojai jaučiasi tarsi bet koks jų kontaktas su nuteistaisiais gali būti interpretuojamas kaip pažeidimas. „Šiandien Vilniaus kalėjimo darbuotojai jaučiasi taip, kad tarsi jų bet kuris kasdienis veiksmas, pokalbis ar kontaktas su nuteistuoju vėliau gali būti interpretuotas kaip pažeidimas. Žmonės kalba apie įtampą, nerimą ir baimę ne tik dėl darbo vietos, bet ir dėl to, kad nėra aišku, kokios bendravimo su nuteistaisiais ribos yra laikomos priimtinomis, o kas jau gali tapti priežastimi įtarimams ar viešam reputacijos menkinimui“, – sakė ji. Jos pavaduotojas, Vilniaus kalėjimo profesinės sąjungos pirmininkas Darius Čekavičius pabrėžė, kad tyrimai dar nebaigti, o darbuotojos išėjo savo noru. „Tai apie kokius pažeidimus mes galime kalbėti, kai nėra atlikti išsamūs galutiniai tyrimai? Taip, ta problema yra dėl tam tikrų santykių, tam tikrų ribų peržengimo, ji nenauja mūsų sistemoje. Buvo atvejų anksčiau ir kituose kalėjimuose, ir mūsų kalėjime. Neneigiame to. Tačiau buvo nustatyti faktai, aiškiai ištransliuota, ką žmogus pažeidė. Dabar mes tokių duomenų neturime“, – teigė jis. Čekavičius taip pat priminė apie neseniai įdiegtą Norvegijos dinaminio saugumo modelį, kuris skatina žmogišką bendravimą su kaliniais, ir kėlė klausimą, kur yra ta riba. „Dar neseniai mes iš Norvegijos perėmėme dinaminio saugumo modelį, kurio pagrindu mūsų pareigūnai ir darbuotojai buvo mokomi dirbti. Bet jau tada mokymų metu kėlėme klausimus: kur yra dinaminio saugumo modelio riba? Šis mo delis grįstas normaliu, žmonišku, pagarba pagrįstu bendravimu su kalinamaisiais. Jau tada klausėme, matydami pavyzdžius Norvegijos kalėjimuose, kada nuteistieji su pareigūnais kartu valgo, kartu geria kavą, kartu važiuoja slidinėti ir žvejoti. Kėlėme klausimus. Neseniai pas mus tokie santykiai buvo netarnybiniai ryšiai. Tada kėlėme klausimus, kur yra riba. Šiandien matome to pasekmes – žmonės nebežino, kiek gali sau leisti, kiek nuoširdus noras padėti kalinamiesiems yra leistinas ir galimas“, – tikino jis.
LKT atsakas: saugumo spragos ir interesų konfliktas
M. Kairys kategoriškai nesutinka su profsąjungos argumentais ir akcentuoja, kad būtent D. Čekavičius yra atsakingas už saugumo situaciją Vilniaus kalėjime, todėl kyla interesų konfliktas. „Jo veikimo lauke yra ši kontrolė. Mes matome interesų konfliktą, kai žmogus, atsakingas už šių procesų valdymą, dabar jaučiasi puolamas, kai mes matome spragas. Ne apie kažkieno puolimą kalbame – kalbame apie tūkstančius darbuotojų, kuriems ši situacija teršia jų reputaciją. Mūsų siekis – kad mes neslėpdami šių situacijų apie jas prevenciškai kalbame su darbuotojais, kad tokių dalykų mes netoleruosime ir tokių dalykų būti negali, taip pat informuojame visuomenę, kad į tokius dalykus reaguojame principingai ir kad bausmių vykdymo sistema veiktų, kaip numatyta įstatyme“, – tvirtino LKT vadovas. Jis taip pat pabrėžė, kad Vilniaus kalėjimas dalyvavo dinaminio saugumo projekte, o pareigūnai buvo mokomi, kur yra ta raudonoji linija. „Jie vyko į stažuotes į Norvegiją, vyko mokymai Lietuvoje, kur mūsų ir Norvegijos instruktoriai dėstė tuos dalykus ir tą raudonąją liniją jie puikiai žino, kur ta riba, kas tai yra. Ypatingai jau kam kam, o Saugumo valdymo vadovui, šitiek metų dirbančiam sistemoje, tai turėtų būti žinoma“, – stebėjosi Kairys.
Ministerijos rekomendacijos: daugiau aiškumo, mažiau baimės
Po šių atvejų Teisingumo ministerija pateikė rekomendacijas Lietuvos kalėjimų tarnybai, siekdama stiprinti darbuotojų profesinę etiką, organizacinę kultūrą bei emocinį atsparumą. Ministerija rekomenduoja vadovams su darbuotojais papildomai aptarti profesinių ribų laikymąsi, tarnybinę etiką, interesų konfliktų prevenciją, manipuliacijos ir netinkamo poveikio rizikas. Taip pat siūloma priminti pareigą palaikyti profesionalų ir objektyvų santykį su nuteistaisiais, vengti situacijų, kurios galėtų lemti priklausomybę, palankumą ar interesų konfliktą, laiku atpažinti manipuliavimo požymius ir apie galimus pažeidimus informuoti vadovybę. Be to, akcentuojama psichologinės ir emocinės pagalbos svarba, taip pat vadovų mokymai krizių komunikacijos, darbuotojų emocinio palaikymo ir organizacinės kultūros stiprinimo temomis.
Taigi, kalėjimų sistema atsidūrė kryžkelėje: viena vertus, būtina užtikrinti saugumą ir aiškias taisykles, kita vertus, svarbu neprarasti darbuotojų pasitikėjimo ir nesukurti atmosferos, kurioje bet koks žmogiškas kontaktas su nuteistuoju tampa įtariamas. Ar pavyks rasti balansą tarp griežtos kontrolės ir žmogiško požiūrio, priklausys nuo to, kaip greitai bus išsiaiškinti visi faktai ir ar bus aiškiai apibrėžtos elgesio ribos. O galbūt tikroji problema yra ne santykiai su nuteistaisiais, o nesugebėjimas atvirai kalbėtis apie sistemines problemas? Ką manote jūs?
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.