CŽA kalėjimo byla: tyrimas tęsiasi penkiolika metų, įtarimai – niekam
Praėjus penkiolikai metų nuo pirmojo prokuratūros tyrimo pradžios dėl galimo slapto CŽA kalėjimo Antaviliuose, Generalinė prokuratūra BNS trečiadienį atsakė taip pat, kaip ir ankstesniais metais: „Tyrimas tęsiamas. Įtarimai niekam nėra pareikšti.“ Prokuratūros atstovė Elena Martinonienė čia nepridūrė nieko, kas leistų manyti, jog bylos pabaiga artėja.
Tuo pat metu Strasbūras praėjusią savaitę jau trečią kartą nusprendė, kad Lietuvoje prieš du dešimtmečius veikė slaptas kalėjimas, ir skyrė 30 tūkst. eurų Saudo Arabijos piliečiui Abdui Al Rahimui Husseinui Al-Nashiri. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad istorijos nereikėtų aiškintis iš naujo, o prokurorai – kad didelė dalis bylos medžiagos yra paslaptis. Trys institucijos, trys skirtingos tiesos versijos ir nė vienos bendros.
Tyrimas, kuris tęsiasi ilgiau nei kai kurie kalėjimo terminai
Formaliai viskas juda. 2018 metais ikiteisminis tyrimas buvo perkvalifikuotas, dabar jis atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis. Tai sunkios kategorijos straipsnis – kalbama apie elgesį, kurį draudžia tarptautinė teisė, įskaitant neteisėtą laisvės atėmimą.
Bet pats tyrimas turi ilgą istoriją su pauzėmis. Prokuratūra jį pradėjo 2010 metais, po metų nutraukė. 2015-aisiais atnaujino ir sujungė su neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną tyrimu – postūmį davė 2014 metais išslaptinta JAV Senato ataskaita apie CŽA įkalinimo programą. Toje ataskaitoje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai įsitikinę, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras.
Šiandien rezultatas toks: tyrimas tęsiamas, įtarimų niekam nėra. Nei pareigūnams, nei politikams, nei tarnautojams.
Prašymai į Vašingtoną: atsakymas – „neturime galimybių“
Teisėsauga bandė ieškoti duomenų svetur. Prašymai tarptautinės teisinės pagalbos išsiųsti į JAV, Lenkiją, Rumuniją ir kitas valstybes. Reikšmingų tyrimui duomenų, prokuratūros teigimu, negauta.
Konkrečiai dėl Amerikos – atsakymas vertas dėmesio. „Lietuvos prokuratūra kelis kartus kreipėsi į JAV prašydama pateikti papildomos informacijos dėl spėjamo asmenų kalinimo Lietuvoje ar gabenimo per šalį, bet iš JAV Teisingumo departamento buvo gauti atsakymai, kad JAV neturi galimybių gauti prašomos informacijos ir įvykdyti teisinės informacijos prašymus“, – BNS nurodė Generalinė prokuratūra.
Trumpai tariant: šalis, kurios žvalgybos struktūra, kaip teigia EŽTT, organizavo skrydžius ir kalinimus, sako negalinti surasti savo pačios duomenų. Tai ne privačios bendrovės archyvas, o valstybės institucijų sprendimai.
Dalis bylos – po septyniais antspaudais
Dar vienas sluoksnis, dėl kurio viešumoje sunku ką nors pasverti: dalis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios informacijos pripažinta valstybės ar tarnybos paslaptimi. Prokuratūra aiškiai pasakė, kad dėl to neatskleis net elementarių dalykų. „Todėl detalesnė informacija apie šio tyrimo eigą, išsiųstus teisinės pagalbos prašymus, jų kiekį, gautus atsakymus, kitą gautą informaciją, atliekamus procesinius veiksmus ar šio tyrimo rezultatus neteiktina ir neskelbtina“, – nurodė prokuratūra.
Praktiškai tai reiškia, kad visuomen ė negali nei patikrinti, ar tyrimas tikrai intensyvus, nei suprasti, kodėl per penkiolika metų neatsirado nė vieno įtariamojo. Pasitikėjimas institucijomis čia tampa vieninteliu matu – o jis, švelniai tariant, ne pati patikimiausia matavimo priemonė.
EŽTT: trys sprendimai, ta pati išvada
Tuo tarpu Strasbūre linija nesikeičia. 2018 metais EŽTT pirmą kartą konstatavo, kad 2005–2006 metais Lietuvoje veikė slaptas CŽA kalėjimas ir jame buvo kalinamas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydah. 2024-ųjų sausį už neteisėtą kalinimą Mustafai al Hawsawiui priteista 100 tūkst. eurų. Praėjusią savaitę – dar 30 tūkst. eurų Al-Nashiri ir, kas svarbiau už pinigus, įpareigojimas Lietuvos valdžiai kreiptis į Vašingtoną siekiant patikinimo, kad vyrui nebus skirta mirties bausmė.
Lietuvos atstovai į tai atsako tuo pačiu argumentu: EŽTT remiasi žmogaus teisių organizacijų nuomone ir jų, o ne oficialių institucijų, atliktais tyrimais. Šalis EŽTT bylose aiškinosi, kad Antaviliuose, netoli Vilniaus, veikė ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras, o įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenta ne žmonės, o ryšių įranga.
Teisingumo ministerija prieš porą metų pripažino esminę problemą: kol vyksta ikiteisminis tyrimas, Lietuva negali objektyviais duomenimis ar įrodymais nuginčyti EŽTT išvados. Kitaip tariant, tyrimas, kuris niekaip nesibaigia, pats sau tampa kliūtimi ginti šalies poziciją. Tai jau ne šalutinė detalė, o struktūrinė aklavietė.
Prezidentas: buvo tyrimai, kalėjimo nebuvo
Gitanas Nausėda interviu BNS sakė pasitikintis Lietuvos institucijų vertinimu, kad amerikiečių kalėjimo šalyje nebuvo. „Atlikti tyrimai, kurie konstatavo, kad tokio kalėjimo nebuvo“, – teigė šalies vadovas, kalbėdamas apie tai, jog istorijos nereikėtų aiškintis iš naujo.
Dėl EŽTT sprendimų jis kalbėjo pragmatiškiau: teismų sprendimai turi būti vykdomi, bet dėl įpareigojimo kreiptis į JAV derėtų dar pasitarti. Tai atsargi formuluotė – pinigus mokėti reikia, o diplomatinį žingsnį verta pasverti.
Čia ir atsiranda keista situacija. Prezidentas remiasi tyrimais, kurie „konstatavo, kad kalėjimo nebuvo“. Prokuratūra tuo pačiu metu sako, kad tyrimas tebevyksta ir jokių išvadų nėra. Abu teiginiai gali būti techniškai teisingi – tik kartu jie nelabai sugyvena.
Ką tai reiškia praktiškai
Lietuvai ši istorija nekainuoja daug pinigų – 30 tūkst. ar 100 tūkst. eurų biudžetui nėra katastrofa. Brangiau kainuoja reputacija: šalis, kuri teisinėje erdvėje nuolat pralaimi bylas dėl įvykių, kurių neva nebuvo, ir kuri negali pateikti alternatyvios versijos, nes jai trukdo jos pačios tyrimas.
Yra ir konkretesnė pasekmė. EŽTT įpareigojimas kreiptis į JAV dėl mirties bausmės netaikymo – ne simbolinis gestas. Tai darbas, kurį reikia atlikti per nustatytą laiką, o ne „dar pasitarti“. Al-Nashiri šiuo metu laikomas Gvantaname, ir bet kokia byla, kurioje minimas jo vardas, turi realių pasekmių realiam žmogui.
O svarbiausias klausimas lieka ne teisinis, o elementarus: ar penkiolika metų trunkantis tyrimas, kuriame nė vienam nepareikšti įtarimai, didžioji dalis medžiagos paslaptyje, o pagrindiniai duomenų šaltiniai – už Atlanto ir „neturi galimybių“ atsakyti, yra teisinės sistemos kantrybė, ar patogiausia įmanoma forma niekada neatsakyti į klausimą, ar Antaviliuose vis dėlto buvo kalėjimas?
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.