Plungės rajone – avarija su neženklintu policijos automobiliu: penki sužeisti, tarp jų trys pareigūnai
Spalio 5-oji Plungės rajone nebuvo eilinė rudens popietė. Apie 16.53 val. kelyje Plungė–Vėžaičiai, 24-ame kilometre, susidūrė du automobiliai – vienas iš jų buvo neženklintas tarnybinis policijos „Škoda Superb“. Nors avarijos metu niekas nežuvo, penki žmonės atsidūrė ligoninėje, o tarp sužeistųjų – trys pareigūnai. Tokie įvykiai visuomet sulaukia daugiau dėmesio nei eilinė avarija: kai į nelaimę patenka tarnybinis automobilis, klausimų būna daugiau, o atsakymų – mažiau.
Policijos departamento pranešimas atskleidžia gana aiškią įvykių seką, nors detalių, kaip viskas atsitiko per tuos kelis šimtus metrų, dar trūksta. Ką tikrai žinome – ir kodėl ši avarija verta dėmesio.
Kas tiksliai įvyko kelyje Plungė–Vėžaičiai
Pirminiais duomenimis, automobilis „Toyota Hilux“, kurį vairavo 1992 metais gimęs vyras, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Ten pat važiavo tarnybinis, tačiau nežymėtas, policijos automobilis „Škoda Superb“ – jį vairavo 1986 metais gimęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, tuo metu buvęs tarnybos metu.
Susidūrimas buvo neišvengiamas. „Toyota“ atsidūrė ne ten, kur turėjo būti, o „Škoda“ – tiesiog kelyje, kuriuo važiavo pagal taisykles. Toks scenarijus, deja, nėra retas: vienas netikėtas vairo pasukimas, išsiblaškymas, slidus rudens kelias – ir dviejų tonų metalo masės susitinka akimirksniu.
Kodėl „Toyota“ atsidūrė priešpriešinėje juostoje – vienas pagrindinių klausimų, į kurį atsakymus turės duoti ikiteisminis tyrimas. Ar tai buvo vairuotojo klaida, ar netinkamai įvertinta situacija, ar kas nors kita – kol kas spėlioti nederėtų.
Penki sužeisti – tarp jų trys pareigūnai
Per eismo įvykį nukentėjo abiejų automobilių vairuotojai ir trys „Škoda“ keleiviai. Tarp jų – Policijos departamento vyriausiasis specialistas, gimęs 1970 metais, Klaipėdos apskrities VPK pareigūnė, gimusi 1978 metais, ir Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, gimęs 1977 metais.
Visi penki sužeistieji dėl įvairių kūno sužalojimų buvo pristatyti į ligoninę. Suteikus medicinos pagalbą, jie gydomi ambulatoriškai – tai reiškia, kad rimčiausių sužalojimų, kuriems prireiktų stacionaraus gydymo, išvengta. Tai šiame kontekste gera žinia.
Vis dėlto pats faktas, kad tarnybos metu važiavusiame automobilyje buvo trys pareigūnai, kelia natūralų klausimą: kokio pobūdžio buvo ta tarnybinė užduotis? Ar tai buvo planinis vizitas, ar skubus iškvietimas? Policija šių detalių kol kas neatskleidžia, o tai suprantama – tyrimas tik prasidėjęs.
Tyrimas tik prasideda: ką numato Baudžiamasis kodeksas
Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą.
Įstatymas šiuo atveju kalba gana konkrečiai. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kitaip tariant, sankcijų spektras platus – nuo viešųjų darbų iki realaus laisvės atėmimo. Konkreti baigtis priklausys nuo to, ką nustatys tyrimas: kas tiksliai pažeidė taisykles, kokie buvo sužalojimų mastai, ar buvo kitų sunkinančių aplinkybių.
Svarbu tai, kad kol kas niekas nėra kaltinamas. Ikiteisminis tyrimas – tai procesas, kurio metu renkami duomenys, apklausiami liudytojai, vertinama eismo įvykio vietos schema ir ekspertizės išvados. Bet kokia išankstinė išvada būtų ne tik netiksli, bet ir neteisinga tiek vienai, tiek kitai pusei.
Ką tai pasako apie tarnybinių automobilių keliones
Neženklinti policijos automobiliai keliuose nėra retenybė – jų būna daugiau, nei dauguma žmonių įsivaizduoja. Tokie automobiliai naudojami tada, kai reikia išlikti nepastebėtiems: stebėjimui, operatyviniam darbui, įvairioms užduotims, kuriose žymėtas automobilis būtų kliūtis.
Bėda ta, kad tokios transporto priemonės kelyje niekuo neišsiskiria – ir tai savaime nėra problema. Problema atsiranda tada, kai į tokią mašiną atsitrenkia kitas vairuotojas. Tada ima plaukti klausimai: ar policijos automobilis važiavo saugiai, ar buvo įjungti specialieji signalai (jei situacija to reikalavo), ar vairuotojas laikėsi visų taisyklių?
Šiuo konkrečiu atveju pirminiai duomenys rodo, kad būtent „Toyota“ atsidūrė priešpriešinėje juostoje. Tai reiškia, kad pagrindinė tyrimo kryptis greičiausiai bus nukreipta į šio automobilio vairuotojo veiksmus. Tačiau tyrimas privalo būti išsamus – kitaip pasitikėjimas institucija, tiriančia savo paties darbuotojų dalyvavimą avarijoje, bus suabejotas.
Ir tai, ko gero, svarbiausia šioje istorijoje. Ne pati avarija – jos būna, deja, per dažnai. Svarbu tai, kaip tyrimas bus atliktas ir ar visuomenė turės pagrindą tikėti, kad jis buvo sąžiningas, nešališkas ir skaidrus, nepaisant to, kad vienoje pusėje – pareigūnai.
O kaip vertinate tokius įvykius? Ar, jūsų nuomone, tarnybinių automobilių avarijos turėtų būti tiriamos kitaip nei eilinės – griežčiau, skaidriau, ar, atvirkščiai, visiems turi galioti vienodos taisyklės?
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.