Paauglys su 21 folijos lankstinuku Telšiuose: ko nežinome apie narkotikų vartojimą tarp mūsų vaikų
Gegužės 1-osios vakaras Plungės gatvėje
Gegužės 1 dieną, apie 21 val. 11 min., Telšiuose, Plungės gatvėje, policijos pareigūnai, atlikdami patikrinimą, pas nepilnametį, gimusį 2009 metais, rado ir paėmė 21 folijos lankstinuką su biria sintetine medžiaga. Įtariama, kad tai – narkotinė medžiaga.
Skaičius krenta į akis ne vien dėl kiekio. 21 lankstinukas, kaip rodo policijos praktika, retai būna vieno asmens savaitgalio reikmėms. Tačiau pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo kvaišalais be tikslo platinti. Formuluotė svarbi – ji nukreipia į Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Už tokį nusižengimą gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Bet čia ir prasideda keblumas – kai kalbame apie 14–15 metų paauglį, juridinės sankcijos tėra ledkalnio viršūnė.
Kodėl tai, ką rado Telšiuose, svarbu ne tik teisininkams
Sintetinės medžiagos – tai plati kategorija, apimanti įvairius kanabinoidus, katinonus, fentanilio darinius ir dar keliasdešimt junginių grupių, kurios dažnai keičiamos greičiau, nei teisėsauga ir laboratorijos spėja jas identifikuoti. Būtent todėl šioje byloje dar laukiama ekspertizės išvadų: rasta medžiaga dar tik įtariama esanti narkotinė.
Tačiau pats kontekstas – folijos lankstinukai – jau daug pasako. Tai viena labiausiai paplitusių dozavimo formų, kurią vartoja ir paaugliai, ir jauni suaugusieji. Paprasta, pigi, lengvai paslepiama. Tai, kad moksleivis su tokiu kiekiu randamas viešoje vietoje, atskleidžia kelis dalykus vienu metu: apie prieinamumą, apie tai, kaip lengvai paaugliai patenka į tiekimo grandinę, ir apie tai, kaip mažai suaugusieji pastebi įspėjamuosius signalus.
Kas nutinka toliau – ne tik su paaugliu, bet ir su aplinka
Iktieisminis tyrimas dažniausiai apims kelias kryptis. Pirma – medžiagos kilmė. Iš kur 15-metis gavo 21 lankstinuką ir ar jis tikrai nebandė jų parduoti ar perduoti draugams? Antra – asmens aplinka: šeima, mokykla, artimiausias ratas. Praktika rodo, kad tokio amžiaus vaikai retai veikia vieni, net jei formaliai įtariamasis vienas.
Nepilnamečių justicijos sistema šiuo atveju turi savų subtilybių: jei paaugliui dar nėra 16 metų, baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik už konkrečius Baudžiamojo kodekso straipsnius, ir dažnai pasirenkamos alternatyvios priemonės – auklėjamojo poveikio priemonės, probacija, įpareigojimas mokytis, gydymas nuo priklausomybių, jei tokia konstatuojama.
Kita vertus, kai įtraukiama narkotinių medžiagų platinimo grandinė, nepilnametis gali tapti ir liudytoju, ir įtariamuoju, ir auka – kartais visais trimis vienu metu. O tai jau ne tik teisės klausimas, bet ir socialinės pagalbos klausimas.
Ko nepamatome pranešimuose
Kiekvienas toks pranešimas – tai tik trumpas policijos suvestinės sakinys. Už jo slepiasi daug daugiau: šeimos reakcija, mokyklos pozicija, bendruomenės, kuri dažnai sunkiasi į nuoskaudas, o ne į sprendimus. Telšiai – nedidelis miestas, todėl žinia pasklis greičiau nei bet kokia oficiali informacija.
Svarbu nepamiršti, kad rasta medžiaga dar nėra identifikuota, o įtariamasis – vaikas. Tai reiškia, kad viešame diskurse turėtume susilaikyti nuo nuosprendžių tiek apie patį paauglį, tiek apie jo šeimą. Kita vertus, tylėjimas taip pat nėra neutralus: jei kalbėsime tik apie baudžiamąsias sankcijas, praleisime esminį klausimą – kodėl vis dažniau prie šio reikalo prisiliečia paaugliai, kuriems dar net nesibaigė pagrindinė mokykla.
Ką daryti tėvams, kurių vaikai dar nerūko, bet jau kalba apie “eksperimentus”
Šis įvykis – proga pasikalbėti su vaikais ne per baimės prizmę. Sintetinių narkotikų poveikis dažnai būna nenuspėjamas net patyrusiems vartotojams: dozavimas nereguliarus, cheminė sudėtis kinta nuo partijos prie partijos, o pasekmės – nuo stiprių panikos priepuolių iki psichozių ir lėtinio širdies pažeidimo. Šios informacijos paaugliai dažnai negirdi, nes kalba jiems atrodo “pamokslaujanti”.
Kartais veiksmingesnis klausimas: “Ką tu žinai apie tai, ką draugai vartoja?” – jis atveria duris pokalbiui, o ne paskaitai. Tyrimai nuosekliai rodo, kad atviras, be panikos dialogas namuose yra vienas stipriausių apsauginių veiksnių.
Praktiška pabaiga
Ši byla dar tik prasidėjo. Laukia ekspertizės rezultatai, sprendimai dėl atsakomybės formos ir, tikėkimės, pagalba pačiam paaugliui – ne vien baudžiamoji, bet ir psichologinė bei socialinė.
Bet prieš nurašydami šį įvykį kaip “dar vieną sulaikymą”, sustokime ties klausimu, kuris lieka atviras kiekvienam iš mūsų: ar aš žinau, ką veikia mano paauglys po devintos vakaro?
Autorius
Paulius Žemaitis
Paulius Žemaitis – įvairių temų autorius, kurio pagrindiniai akcentai – aktualumas, informatyvumas ir sklandus pateikimas. Jo straipsniuose skaitytojai greitai randa aiškiai išdėstytą, naudingą ir lengvai suprantamą informaciją.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.