M. Stonkus: vestuvių vedėjas — tik statuso reikalas. Štai ką siūlo vietoj jo
Vestuvės šiandien — ne tik dviejų žmonių šventė, bet ir didelė pramogų industrija. Jaunieji renkasi vedėjus kaip madingą aksesuarą, o šventės biudžete jiems atitenka įspūdinga suma. Tačiau aktorius Mantas Stonkus į šią tendenciją žiūri be jokios pagarbos ir sako tiesiai: didžiosios dalies tų išlaidų galima lengvai išvengti. Jo įžvalgos apie tai, kas iš tikrųjų kuria šventės magiją, verčia susimąstyti net pačius atkakliausius tradicijų gerbėjus.
Stonkus — žmogus, kuris scenoje ir šventėse matė beveik viską. Jis puikiai žino, kaip atrodo geras vedėjas, ir kaip — blogas. Ir jo kritika kai kuriems šiuolaikiniams vestuvių ritualams aštri, bet alternatyva, kurią jis siūlo, skamba labai patraukliai — ypač tiems, kurie nori išvengti nereikalingų išlaidų.
Žaidimų sėkmė — vedėjo profesionalumo lakmusas
Kalbėdamas apie vestuvių žaidimus, M. Stonkus pabrėžia: jų sėkmė visiškai priklauso nuo vedėjo profesionalumo ir gebėjimo pajausti publiką. Anot jo, niekas taip negadina atmosferos, kaip pernelyg rimtai nusiteikęs ar dirbtinai pramogas „stumiantis“ vedėjas.
„Jeigu vedėjas daro per daug rimtai, žinai, tyliai: „darom žaidimą dabar“… na, žinai, f** off. Bet jeigu yra linksmas momentas ištaikytas, kada publikai reikia žaidimo, kada jie iš tikrųjų žaistų, visi žaidimai sueina labai gerai“, — rėžė aktorius.
Tai esminis dalykas: žaidimas nėra savitikslis. Jis turi ateiti tada, kai svečiai patys tam pasiruošę, kai atmosfera jau įkaitusi ir žmonėms reikia išsikrauti. Geras vedėjas tai jaučia, o blogas — tiesiog vykdo programą pagal sąrašą. Ir skirtumas matomas plika akimi.
M. Stonkaus teigimu, geras vedėjas savo arsenale turi turėti bent dešimt pasiruoštų žaidimų, tačiau juos panaudoti tik idealiai tam tinkančiu momentu. Kaip vieną iš geriausių pavyzdžių jis įvardijo šokių kovas (angl. dance battle), kurios tam tikru paros metu ant kojų pakelia absoliučiai visus svečius. Pasak jo, laiku ir vietoje parinktas žaidimas tampa tikra vestuvių puošmena.
Vedėjas — pagalbininkas ar pasididžiavimo reikalas?
Visgi pažvelgęs giliau į šiuolaikinių vestuvių kultūrą, M. Stonkus išreiškė drąsią nuomonę — šių dienų šventėse profesionalaus vedėjo apskritai galima atsisakyti. Aktoriaus pastebėjimu, ši profesija šalyje išgyveno kelis etapus: iš pradžių vedėjai pakeitė tradicinius piršlius, o vėliau tapo tiesiog statuso simboliu.
„Tiek, kiek aš esu buvęs vestuvėse, vedėjas buvo pasidaręs ne kaip pagalbininkas, o kaip statuso rodymas. Žinai, kuo brangesnį vedėją pasiimsi, kad pasigirtum: „O pas mus vedė va tas va“. O dabar sakyčiau, kad visai vedėjo nebereikia“, — tendenciją pastebi M. Stonkus.
Išties, pastaraisiais metais vestuvėse matome vis tą patį scenarijų: vedėjas „įkaitina“ publiką, organizuoja viktorinas, verčia svečius dalyvauti, o jaunieji vėliau skaičiuoja, kiek tūkstančių tai kainavo. Bet ar iš tikrųjų visa tai reikalinga? Stonkus tuo abejoja ir turi argumentų.
Kur investuoti pinigus?
Užuot leidus didžiulius pinigus garsiems švenčių vedėjams, aktorius siūlo susitelkti į tai, kas iš tiesų kuria gerą atmosferą — artimus žmones, kokybišką maistą ir gyvą muziką. M. Stonkus pataria biudžetą verčiau nukreipti į gerus Lietuvos atlikėjus ir kokybišką garso aparatūrą: „Tegul jie atvažiuoja, tegu padainuoja. Pašokit, pakalbėkit.“
Tai skamba labai paprastai, bet būtent to dažnai trūksta šiuolaikinėse vestuvėse. Vietoj gyvo ryšio — scenarijus, vietoj muzikos — vedėjo replikos per mikrofoną. O juk tikrasis šventės grožis yra ne programoje, o žmonėse, kurie susirinko kartu. Ir kai svečiai girdi gerą muziką, kai gali laisvai šokti, kalbėtis, džiaugtis — atmosfera susikuria savaime.
O kas tuomet suvaldys šventės eigą ir paskelbs svarbiausius momentus, pavyzdžiui, šeimos židinio įteikimą? M. Stonkaus sprendimas paprastas — šį vaidmenį galima patikėti tiesiog charizmatiškesniam ir kalbesniam draugui, kuris be jokio dirbtinumo sureguliuos vakaro eigą, leisdamas jauniesiems ir svečiams mėgautis nuoširdžia bei jaukia švente.
Juk kas geriau už gerą draugą pažįsta jaunuosius? Kas geriau žino, kokie žmonės susirinko į salę ir kaip su jais kalbėti? Draugas neskaičiuos valandų, nebandys „išpildyti kontrakto“ ir nesuks galvos, kaip atrodyti įspūdingiau už jaunikį. Jis tiesiog bus savimi — ir tai svečiai jaučia.
Ar verta keisti požiūrį?
Klausimas, žinoma, ne vien piniguose. Kai kuriems vedėjas — neatsiejama šventės dalis, garantija, kad niekas nenusibos. Tačiau Stonkaus argumentas, kad per didelis dėmesys vedėjui atima natūralumą, atrodo labai įtikinamai. Ypač kai prisimeni, kiek daug vestuvių, kuriose vedėjas dominuoja, o svečiai tik sėdi laukdami, kada galės eiti šokti.
O kaip manote jūs — ar tikrai verta mokėti tūkstančius už profesionalių vedėją, ar geriau patikėti vakarą charizmatiškam draugui, o pinigus skirti gyvai muzikai ir geram maistui?
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.