įdomybės

Telšiai sumušė rekordą: 23 metrų bijūnų kompoziciją kūrė visas miestas

Alma Rudokaitė
2026 m. rugsėjo 18 d.

Rekordas, kuris augo iš žmonių sodų

Kai miestas nusprendžia, kad rekordas turi būti ne vien skaičius, o istorija, nutinka būtent taip, kaip nutiko Telšiuose. Turgaus aikštėje išdygo 23 metrų ilgio kompozicija – oficialiai užfiksuotas ir „Rekordų akademijos“ patvirtintas rezultatas. Bet įspūdingiausia čia ne metrai. Įspūdingiausia tai, kad ši gėlių jūra buvo sukurta vien iš vienos rūšies augalų – bijūnų, kuriuos telšiškiai laiko savo miesto simboline gėle.

Skaičiai kalba patys už save: meninei kompozicijai sukurti panaudota apie 5000 bijūnų žiedų ir pumpurų, prie jų prisidėjo natūralios augalinės žalumos elementai. Ir nė vieno nupirkto žiedo. Visi jie atkeliavo iš miesto gyventojų sodų ir daržų.

Ką čia vertina patys rekordininkai

„Šio rekordo vertė slypi ne vien įspūdingame dydyje. Išties unikalu tai, kad rekordinė kompozicija buvo sukurta iš vienos rūšies gėlių, vien tik iš bijūnų, kurie yra laikomi Telšių simboline gėle“, – sako rekordo siekimą stebėjęs ir rezultatą užfiksavęs „Rekordų akademijos“ vadovas Gintaras Pocius.

Jo žodžiuose – esminė šio įrašo esmė. Rekordus dažnai muša komandos su biudžetais, samdytais specialistais ir logistika, kurios paprastas žmogus net nepamato. O štai Telšiuose logistika buvo visai kitokia: žmonės ėjo į savo sodus, skynė tai, ką užaugino, ir nešė į aikštę. Kiekvienas žiedas tapo asmeniniu indėliu į vieną bendrą kūrinį.

Idėja, kuri subūrė miestą

Pasak organizatorių, pagrindinė iniciatyvos mintis buvo suburti bendruomenę bendrai kūrybai. Prie rekordinės kompozicijos prisidėjo Telšių miesto gyventojai, seniūnijos, bendruomenės, įvairios organizacijos ir pavieniai žmonės. Niekas neliko nuošalyje – nei tie, kurie turi didelius sodus, nei tie, kurių gėlynas telpa viename kieme.

„Norėjosi sukurti ne tik rekordą, bet ir reiškinį, kuris žmones sujungtų. Kad kiekvienas atneštas bijūno žiedas taptų maža žmogaus dalimi bendrame kūrinyje“, – sako idėjos iniciatorė floristė Birutė Lekavičiūtė.

Būtent ši citata paaiškina, kodėl renginys neapsiribojo vienu ryto įrašu rekordų knygoje. Kompozicijos kūrimo metu Turgaus aikštėje netrūko šurmulio ir geros nuotaikos. Prie jos vienu metu darbavosi floristai, savanoriai ir bendruomenių atstovai, o pats procesas virto gyva miesto šventės dalimi, traukusia tiek telšiškių, tiek miesto svečių dėmesį.

Čia verta stabtelėti. Dažnai miestų šventės būna tokios: scena, tribūna, pora pasirodymų, o žmonės – žiūrovai. Telšiuose žiūrovų beveik nebuvo. Buvo dalyviai.

Tvarumas ne kaip etiketė, o kaip sprendimas

Svarbi projekto dalis buvo ir tvarumas – ir tai ne tas atvejis, kai žodis įrašomas į paraišką gražumo dėlei. Kompozicija buvo kurta naudojant daugkartines konstrukcijas bei vandens merkyklas, atsisakant floristinių kempinių, vadinamųjų „oazių“, ir kitų aplinkai nedraugiškų priemonių.

Praktinė to pasekmė – gėlės išliko gyvybingos visos miesto šventės metu, o poveikis aplinkai liko mažesnis. Floristikoje tokie sprendimai nėra savaime suprantami: „oazės” yra patogios, greitos ir pigios. Bet jas pakeisti vandens merkyklomis ir daugkartinėmis konstrukcijomis reiškia daugiau darbo, daugiau planavimo ir aiškesnį tikslą.

Jei rekordas būtų siekiamas vien dėl rekordo, šio sprendimo tikriausiai nebūtų. Tai maža detalė, kuri pasako daug apie tai, kaip projektas buvo sumanytas iš tikrųjų.

Ką tai pasako apie Telšius – ir apie mus visus

Šį renginį organizavo Telšių kultūros centras. Bet formalus organizatorius čia – tik viena istorijos dalis. Rekordas įvyko todėl, kad sutapo trys dalykai: aiški idėja, žmonės, pasiruošę prie jos prisidėti, ir miestas, kuris turi savo simbolį – bijūną.

Telšiai ne tik papildė Lietuvos rekordų istoriją nauju įrašu, bet ir sukūrė išskirtinį vienybės, kūrybos ir miesto tapatybės simbolį. Ir tai turbūt svarbiausia. Nes rekordas, įrašytas į knygą, ilgainiui tampa eilute sąraše. O reiškinys, kurį žmonės prisimena kaip savo – nes jų pačių sodų žiedai buvo toje aikštėje – lieka daug ilgiau.

Yra ir paprastesnis klausimas sau: jei tavo mieste kažkas pakviestų visus atnešti po vieną gėlę bendram kūriniui, ar eitum? Ir jei ne – kas turėtų nutikti, kad eitum?

15 Peržiūros

Autorius

Alma Rudokaitė

Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.

Komentarai

Nėra komentarų.

Pridėti komentarą