Telšių nusikalstamo pasaulio karalius Vincas Šilys: nuo kroviko iki nepagaunamo autoriteto
Telšiai – mažas miestas, kuriame visi vieni kitus pažįsta. Tačiau praėjusio amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose čia veikė vyras, kurio vardą visi žinojo, bet niekas nedrįso tarti garsiai. Vincas Šilys – buvęs krovikas, kortų lošėjas ir galiausiai vienas įtakingiausių nusikalstamo pasaulio autoritetų, kurio įtaka Telšiuose ir visoje Žemaitijoje buvo tokia didelė, kad net policija ilgą laiką negalėjo nieko padaryti. Jo istorija – tai pasakojimas apie tai, kaip skurdas, ambicijos ir beveik neišvengiamas smurtas gimdo nusikalstamą imperiją.
Nuo neturtingos šeimos iki autoriteto
Vincas Šilys gimė ir augo neturtingoje šeimoje, kurioje tėvas gėrė, o motina viena išlaikė penkis vaikus. Skurdas buvo jo kasdienybė, o alkoholizmas šeimoje – liūdna realybė, kuri paliko gilų pėdsaką jo asmenybėje. Nuo vaikystės jis suprato, kad jei nori kažko pasiekti, turi pasikliauti tik savimi. Atitarnavęs kariuomenėje, V. Šilys įsidarbino kroviku didžiausioje tuometinėje Telšių įmonėje „Mastis“. Tačiau fizinis darbas jam buvo nekelias – jis aktyviai sportavo, o vėliau pradėjo žaisti kortomis, kur, pasak šaltinių, sugebėjo šiek tiek praturtėti. Būtent kortų lošimai ir pirmieji kontaktai su nusikalstamu pasauliu pamažu formavo jo, kaip autoriteto, statusą.
Manoma, kad pradinį kapitalą V. Šilys susikrovė 1990–1992 metais, kai kartu su savo gauja pradėjo reketuoti verslininkus, kurie pirmieji Lietuvoje suprato, kad iš radiodetalių specialia technologija galima išgauti auksą. Šis auksas buvo skaičiuojamas dešimtimis kilogramų, o didžiausią pelną iš šio biznio, kaip manoma, pasisavino būtent V. Šilys.
Telšių nusikalstamo pasaulio konkurentai
Prieš V. Šiliui tampant pagrindiniu miesto autoritetu, Telšiuose garsiausias nusikaltėlis buvo Bronius Jonikas, buvęs boksininkas, kuris nevengdavo susimušti restoranuose ar šokiuose. Laikui bėgant jis praturtėjo dažydamas ir remontuodamas aukštus statinius Rusijos miestuose, o pagrindinė pelno dalis atitekdavo būtent jam. Jo automobilyje besimėtantys šimtiniai banknotai daugeliui darė įspūdį, tačiau jo autoritetas nebuvo toks tvirtas kaip V. Šilio.
Kitas ryškus konkurentas buvo Arūnas Šileikis, kurio gauja specializavosi automobilių vagystėse. Jo nusikaltimai buvo kruopščiai suplanuoti: automobilis būdavo pavagiamas Telšiuose, perduodamas kitam gaujos nariui Rainių miške, o vėliau per Kauną keliaudavo į Lenkiją. Policija neturėjo jokių įrodymų prieš A. Šileikį, todėl jis galėjo veikti nebaudžiamai. Tačiau „šiliniai“ buvo nepatenkinti jo konkurencija, juolab kad A. Šileikis nepripažino naujųjų autoritetų.
Pasikėsinimai ir kruvinos pasekmės
1992-ųjų vasarį į A. Šileikį prie žigulių priėjo vyrukas su kauke ir du kartus šovė pro stiklą. Pabėgdamas jis dar sviedė granatą, bet A. Šileikis liko gyvas. Tačiau neilgam – tų pačių metų liepos 8-ąją į jį buvo paleistos 8 „Makarovo“ kulkos. Manoma, kad tai padarė „šiliniams“ priskiriamas Ričardas Jomantas.
R. Jomantas, matyt, tapo neparankus lyderiams, nes 1993 metais buvo nušautas restorane „Germante“. Tuo metu linksminosi daugelis V. Šilio grupuotės narių, o R. Jomantas sėdėjo vienas prie stalelio. Pro langą sutratėjo automato šūvių serija – R. Jomantas buvo sunkiai sužeistas ir po kelių dienų mirė. Po šių šūvių kažkas sušuko, kad tai B. Joniko darbas. Tą patį vakarą į B. Joniko butą buvo įmestos dvi granatos. Laimei, žmonių viduje nebuvo.
Po mėnesio į B. Joniką pasikėsinta dar kartą – jis važiavo automobiliu su pasamdytu vairuotoju Jančiausku. Užsidegus raudonai šviesai, prie mašinos privažiavo motociklas, o automatininkas ėmė šaudyti. Jančiauskas žuvo vietoje, o B. Jonikas buvo sunkiai sužeistas.
Medžiojamas žvėris ir nepagaunamas autoritetas
Vėliau B. Jonikas prisipažino, kad buvo policijos informatorius ir teikė žinių apie V. Šilio gaują. Tačiau jo informacija nepadėjo – V. Šilys klestėjo, o jis pats jautėsi kaip medžiojamas žvėris, nuolat laukdamas kulkos. Paties V. Šilio gyvenimas taip pat nebuvo ramus – jam buvo peršauta koja, o kitą kartą automatu ginkluotas žudikas laukė jo, tačiau pamatęs, kad automobilyje sėdi dar trys vyrai, sutriko ir nepradėjo šaudyti. Su V. Šilio grupuotės veikla siejama daugiau nei 10 nužudymų, tačiau nė vienas jų iki šiol nėra išaiškintas.
Antrankiai ant Šilio rankų
Tais metais Telšių policija buvo pajuokos objektas. Tuometinis komisariato vadovas prasigėrė, o kriminalistų vadas laikėsi taktikos – nusikaltėliai teišsišaudo, bus mažiau darbo. Daugelis prisimenančiųjų mano, kad Kriminalinė policija buvo tiesiog parsidavusi.
1995-ųjų birželio 8-osios rytą V. Šilys buvo sulaikytas. Kaukėti „Aro“ vyrai apsupo jo namus, o jis, dar nespėjęs susigaudyti, buvo paguldytas veidu ant grindų. Tačiau sulaikytasis greitai susiorientavo ir šūktelėjo žmonai: „Žiūrėk, kad nepakištų ginklo!“ Per kratą nei ginklų, nei sprogmenų rasta nebuvo. V. Šilys buvo suimtas 60 parų, tačiau nieko įrodyti nepavyko ir jis buvo išleistas.
Po metų VRM pareigūnai, padedami „Aro“, rado slaptą ginklų sandėlį Pamerkės kaime – tris automatus, tris pistoletus ir kelis tūkstančius šovinių. Buvo duomenų, kad ginklai buvo gauti iš JAV per konteinerius su baldais, tačiau V. Šilio ryšiai su šia kontrabanda iki galo nebuvo įrodyti.
Kaltųjų kaip ir nėra
1996–1997 metais Generalinė prokuratūra bandė išsiaiškinti verslininko Rolando Pociaus žudikus. Jo lavonas buvo rastas miške tarp Žarėnų ir Varnių, o įtariamasis Leonas Jonušas (Zenius) po sulaikymo parodė, kur užkastas kūnas. Šalia duobės rasti dar dviejų šviežiai kastų duobių pėdsakai – spėjama, kad „šiliniai“ bandė perkelti lavoną, bet nerado tinkamos vietos.
Tiriant šią bylą buvo suimtas Gintaras Račkauskas (Blinda), tačiau teismas jį išteisino dėl įrodymų stokos. O žudynės Telšiuose tęsėsi. 1996-ųjų lapkritį savo kieme trimis šūviais buvo nušautas Antanas Naglis, turėjęs ryšių su nusikalstamu pasauliu. Jis buvo įtariamas reketu ir skolų išmušinėjimu, tačiau jo nužudymas taip ir liko neišaiškintas.
Palikimas, kurio niekas nenori prisiminti
Vincas Šilys išlieka viena paslaptingiausių Telšių nusikalstamo pasaulio figūrų. Jo istorija – tai pamoka apie tai, kaip greitai gali kilti ir kristi nusikalstamos imperijos, kai jos pagrindas – smurtas, baimė ir korumpuota valdžia. O Telšiai, mažas miestas, vis dar prisimena tuos laikus, kai gatvėse viešpatavo ne įstatymai, o šovinių švilpesys ir tylus susitarimas, kurio niekas nedrįso sulaužyti.
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.