Trys metrai po žeme: Plungės ugniagesiai iš 25 cm vamzdžio ištraukė šuniuką
Ne kiekviena gelbėjimo operacija prasideda liepsnomis ir baigiasi suodžių juostomis ant veido. Kartais ji telpa į tris metrus po žeme, 25 centimetrų skersmens vamzdį ir vieną labai išsigandusį šuniuką. Būtent taip sekmadienį, rugpjūčio 9-ąją, klostėsi įvykiai Plungės rajone.
Apie 13.35 val. Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai gavo iškvietimą į Truikių kaimą – kiek į šiaurę nuo Plungės miesto. Adresas – Pramogų gatvė. Pranešta, kad į nuotekų šulinį įkrito šuniukas. Skamba kaip smulkmena? Tik ne tada, kai gyvūnas atsiduria tokioje angoje, į kurią žmogus nei įlįsti negali, nei ranka pasiekti.
Trys metrai, 25 centimetrai ir nulis erdvės klaidoms
Atvykus į vietą vaizdas buvo konkretus ir gana nemalonus: gyvūnas rastas įkritęs į 3 metrų gylio ir 25 centimetrų pločio nuotekų vamzdį. Toks skersmuo – per mažas sąlyginai suaugusiam žmogui, bet pakankamas, kad šuniukas į jį įsmuktų ir nebeišsikapstytų pats. Gilumas – dar vienas sluoksnis. Trys metrai reiškia, kad iš viršaus nieko nepasieksi, o leistis žemyn į siaurą vamzdį – irgi ne ta išeitis, kurią rinktųsi profesionalai.
Ugniagesiai gelbėtojai panaudojo virvę, kablį ir kobinį. Skamba paprastai, bet būtent toks sprendimas leidžia dirbti techniškai ir saugiai: nereikia nei ardyti dangčio, nei lįsti į vamzdį, o gyvūną galima užkabinti atsargiai, be staigių judesių, kurie siauroje erdvėje gali baigtis dar blogiau. Kiekviena tokia operacija iš tikrųjų yra derinys tarp šaltos technikos ir gana jautraus darbo – su gyvu, išsigandusiu padaru, kuris priešinasi bet kokiam prisilietimui.
Baigtis – geriausia įmanoma. Tarnybos pranešime skelbiama: „Gelbėjimo operacija baigėsi sėkmingai – šuniukas ištrauktas ir perduotas laimingai šeimininkei.“
Tokie iškvietimai – ne kasdienybė, bet ir ne egzotika
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos prižiūrimoje teritorijoje tokia gelbėjimo operacija, kaip nurodoma, ne tokia ir dažna. Tai svarbu suprasti: ugnia gesių gelbėtojų darbo diena dažniausiai sukasi apie gaisrus, eismo įvykius, avarijas, cheminius ar techninius incidentus. Gyvūno gelbėjimas iš nuotekų vamzdžio nėra jų „specializacija“ – tai šalutinė, bet ne mažiau rimta pareigos dalis.
Ir čia slypi įdomesnis dalykas nei pats įvykis. Kai ugniagesys važiuoja traukti šuniuko iš šulinio, jis tuo metu nėra prie gaisro. Kiekvienas toks iškvietimas – tai sprendimas, kad kažkas kitas palauks. Todėl verta atkreipti dėmesį ne tik į gražią pabaigą, bet ir į priežastį: gyvūnas įkrito į atvirą nuotekų šulinį kaimo gatvėje. Tai ne gamtos nelaimė, o infrastruktūros ir priežiūros klausimas.
Kaimo kiemuose – tylios spąstos, kurių nepastebime
Nuotekų šuliniai, vamzdžių angos, seni dangčiai, tarpai tarp betono plokščių – visa tai kaime atrodo taip įprastai, kad nebekelia jokių minčių. Kol neatsiranda šuniukas, kuriam smalsumas – instinktas, o ne charakterio trūkumas. Būtent jauni gyvūnai dažniausiai ir krenta į tokias vietas: jie kiša nosį visur, kur tik telpa.
Šios istorijos praktinė pusė paprasta. Šulinio anga turi būti uždengta tvirtu dangčiu, kuris neišslysta ir neatlaiko tik šuniuko svorio – o iš tikrųjų turi atlaikyti ir žmogų. Jei dangtis medinis ar senas, verta jį pasikeisti. Jei tarpas tarp dangčio ir betono – didesnis nei kumštis, ten tilps ir mažas gyvūnas. Ir dar vienas dalykas: jei gyvūnas jau įkrito, nereikia improvizuoti su savo virve, kibiru ar bandymu lipti žemyn. Nuotekų šulinyje gali būti dujų, o 3 metrų gylis suaugusiam žmogui – rimtas sužalojimo scenarijus. Skambutis 112 yra ne perdėta reakcija, o teisinga.
Po tokio įvykio šeimininkei verta ne tik atsikvėpti, bet ir pasikonsultuoti su veterinaru – net jei šuniukas atrodo visiškai sveikas. Šaltas vanduo, nešvara ir stresas nedaro nieko gero, ypač jaunam gyvūnui.
Ši istorija baigėsi laimingai: ugniagesiai panaudojo virvę, kablį ir kobinį, ištraukė šuniuką ir grąžino jį šeimininkei. Bet kitą kartą gali baigtis ne taip. Tad klausimas jums: ar jūsų kieme visi šuliniai uždengti, o tarpai – ne didesni už šuniuko galvą? Gal verta pasivaikščioti po kiemą ir pasitikrinti dar šįvakar?
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.