Griežčiausias pasaulio kalėjimas: kas vyksta už galingiausių sienų Salvadore
Užimantis didžiulę teritoriją ir apsuptas elektrinės tvorelės, kuria teka 15 tūkstančių voltų srovė, šis statinys gąsdina jau iš tolo. Tai didžiausias ir griežčiausias kalėjimas pasaulyje, oficialiai vadinamas „Centro de Confinamiento del Terrorismo“ (CECOT). Čia patenka tik tie, kurių visuomenė nenori ar negali matyti laisvėje – nuo nusikalstamų grupuočių lyderių iki pavojingiausių psichopatų, kurių nusikaltimai nusinešė dešimtis ar net šimtus gyvybių. Pasaulio žiniasklaidos dėmesio sulaukęs kompleksas tapo pagrindiniu Salvadoro valdžios įrankiu kovoje su gaujomis, dešimtmečiams terorizavusiomis šią nedidelę Centrinės Amerikos valstybę.
Kaip veikia didžiausia pasaulio įstaiga nusikaltėliams
Nuo pat pirmojo žingsnio į šią teritoriją tampa aišku, kad čia galioja tik išskirtinės taisyklės. Visi signalai perimetru yra blokuojami specialių įrangos sistemų 2 kilometrų spinduliu, o apie 600 karių saugo išorinę tvarką. Norint patekti vidun, net ir iš anksto patvirtintiems žurnalistams tenka praeiti itin griežtą patikrą. X spindulių skeneriai rodo ne tik daiktus, bet ir kaulus bei vidaus organus – taip užkertamas kelias bandymams įsinešti mikroschemas, atminties korteles ar kitus draudžiamus daiktus.
Kalėjimo infrastruktūra sukurta taip, kad ištrūkti tiesiog neįmanoma. Aštuoni atskiri moduliai, apjuosti 3 metrų aukščio sienomis su spygliuota viela, talpina tūkstančius kalinių. Net ir nuteistųjų judėjimas viduje yra visiškai sureguliuotas: pasivaikščiojimui skirta vos viena valanda per savaitę, o likusį laiką laiko jie praleidžia kameroje. Įdomu tai, kad net išorinėje teritorijoje barstomi specialūs akmenukai, kurie užmynus veikia kaip garsinis signalas, neleidžiantis nepastebimai judėti.
Kasdienybė už grotų be saulės šviesos
Įžengus į kamerų modulį pasitinka kurtinanti tylos ir griežtos tvarkos sintezė. Daugiau nei 2,5 tūkstančio nuteistųjų, vilkinčių vienodais baltais marškiniais, šortais ir šlepetėmis, stebi kiekvieną atėjusiųjų žingsnį. Kiekvienoje iš 32 ląstelių modulio kamerų glaudžiasi maždaug po 80–150 kalinių. Vienam asmeniui tenka vos pusantro kvadratinio metro asmeninės erdvės.
Keturaukštės metalinės lovos be čiuracinių ir pagalvių tarnauja kaip vienintelė vieta poilsiui. Šviesos kameroje dega visą parą, todėl kaliniai naudoja rankšluosčius akims uždengti, bandydami atskirti naktį nuo dienos. Sanitarinės sąlygos minimalistinės – tame pačiame kampe stovi du tualetai ir praustuvė visiems kameros gyventojams, o vanduo gerimui laikomas vienoje bendroje mėlynoje statinėje. Higienos sumetimais kas dvi savaites visi kaliniai yra skutinami plikai, kad būtų išvengta paslėptų savadarbių ginklų ar parazitų plitimo.
Kraupus „Psicho“ portretas ir gaujų kasdienybė
Šiame gigantiškame kalėjime sugyvena dvi aršiausios istorinės priešininkės – MS13 ir „Barrio 18“ gaujos. Laisvėje jos liepė vienos kitų kraują, o dabar jos stovi petys į petį už grotų. Kalinių kūnus ir veidus dengia tatuiruotės, pasakojančios kraupias istorijas. Voratinklis reiškia ilgą bausmę, ašaros po akimis – atimtas gyvybes, o skaičiai bei simboliai atskleidžia ištikimybę nusikalstamai organizacijai.
Tarp kalinių kalbėję dokumentikos kūrėjai susitiko su vyru, žinomu „Psicho“ pravarde, kurio tikrasis vardas yra Marvin Ernesto metano Vasquez. 41 metų vyras pripažino turintis 34 metų nusikalstamą stažą, iš kurio 25 metus praleido aukščiausio rango gaujos pozicijose. Pasak jo, į nusikalstamą pasaulį jis pasuko dar vaikystėje JAV, augdamas vienišos motinos šeimoje ir ieškodamas pinigų bei tėvo figūros. Paklaustas, kiek gyvybių nutraukė, jis atviravo, kad skaičius viršija penkiasdešimt, o pirmąją žmogžudystę padarė siekdamas įgyti teritoriją. Šiandien jis teigia gailisi praeities, netekęs sūnaus, tėvo ir motinos, o vienintelė viltis – sulaukti dievo atleidimo.
Valstybės laimėjimas ar teisinės dilemos?
Masinis valymo procesas Salvadore prasidėjo 2022 metų kovą, kuomet prezidento Nayib Bukele administracija per 16 mėnesių suėmė daugiau nei 70 tūkstančių žmonių – apie 2 procentus šalies suaugusių gyventojų. Šios griežtos priemonės atnešė apčiuopiamų rezultatų: jei anksčiau šalyje fiksuotas vienas didžiausių nusikalstamumo rodiklių pasaulyje, kai šimtui tūkstančių gyventojų teko daugiau nei šimtas nužudymų, tai vėliau šie skaičiai smarkiai krito.
Nors šalies gatvėse įsiviešpatavo saugumas, o gyventojai vėl gali la
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.