Istorinis verdiktas Seule: buvęs Pietų Korėjos prezidentas gavo 30 metų už dronų sąmokslą
Seulo centrinis apylinkės teismas penktadienį paskelbė verdiktą, kurio laukė visa Pietų Korėja. Buvęs prezidentas Yoon Suk Yeol nuteistas 30 metų kalėjimo. Kaltinimai – ne bet kokie: piktnaudžiavimas valdžia ir pagalba priešui. Esmė – 2024-ųjų spalį į Pchenjaną pasiųsti dronai, kuriais tikėtasi sukurti pretekstą karinės padėties įvedimui. Avantiūra žlugo, bet jos padariniai keičia šalies politinį peizažą iki šiol.
Kas atsitiko 2024-ųjų spalį?
Pasak „Yonhap“ naujienų agentūros, teismas nustatė, kad Yoon „nuo pat pradžių dalyvavo sąmoksle“ dėl dronų įsiveržimo į Šiaurės Korėjos oro erdvę. Dronai skrido virš Pchenjano – tai buvo provokacija, kuria tikėtasi išprovokuoti Šiaurės Korėją į atsaką, kad būtų galima pateisinti karinės padėties paskelbimą gruodį. Idėja, švelniai tariant, drastiška – bet toks buvo planas.
Verta paminėti, kad Pietų Korėja ir Šiaurės Korėja formaliai tebekariauja – nuo 1953 m. paliaubų sutarties taika taip ir nebuvo pasirašyta. Dronų siuntimas į priešo sostinę – tai ne šiaip provokacija, o potencialus karo aktas. Teismas įvertino rimtai.
Verdiktas: 30 metų už „pagalbą priešui“
Seulo centrinis apylinkės teismas pripažino Yoon Suk Yeol kaltu dėl piktnaudžiavimo valdžia ir pagalbos priešui. Prokuratūra balandį buvo paprašiusi būtent tokio nuosprendžio – 30 metų. Ir teismas sutiko. Tai reiškia, kad teisėjai įžvelgė ne tik įgaliojimų viršijimą, bet ir realų ryšį tarp dronų operacijos ir vėlesnio bandymo įvesti karinę padėtį.
Teismo procese figūravo ir telefonų užrašai, kurie, kaip skelbta, atskleidė planus dronais „pavilioti“ Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną. Tai dar labiau pabrėžia sąmokslo pobūdį – tai nebuvo spontaniškas sprendimas, o apgalvota provokacija.
Pats Yoon kaltu nepripažįsta. Jo advokatai tvirtina, kad buvęs prezidentas „nei įsakė, nei vėliau patvirtino“ dronų operacijos. Gynybos pozicija – skrydžiai buvo atsakas į mėnesius trukusį Šiaurės Korėjos balionų su šiukšlėmis siuntimą per sieną. Teismas šios versijos nepriėmė.
Dvigubas nuosprendis: kodėl jau antras?
Svarbu suprasti, kad penktadienio verdiktas – ne vienintelis Yoon atvejis. Vasarį Seulo teismas jį nuteisė kalėti iki gyvos galvos už maišto kurstymą, susijusį su karinės padėties bandymu. Taigi dabar jis turi du nuosprendžius – gyvenimo įkalinimą ir dar 30 metų. Praktiškai tai reiškia, kad buvęs prezidentas, kažkada ėjęs aukščiausiojo šalies prokuroro pareigas, kalėjime praleis visą likusį gyvenimą.
Verta paminėti ir politinį kontekstą. Po to, kai Konstitucinis Teismas patvirtino apkaltą, Yoon buvo nušalintas, o paskubomis surengtus rinkimus laimėjo liberalų lyderis Lee Jae Myung. Tai buvo didžiulis lūžis – Pietų Korėja, ketvirta pagal dydį Azijos ekonomika, dar niekada nebuvo taip giliai pasinėrusi į politinę suirutę dėl vieno asmens veiksmų.
Karinės padėties paskelbimas 2024-ųjų gruodį buvo sukrėtimas visiems. Šalis, laikoma viena stabiliausių demokratijų regione, staiga atsidūrė ant konstitucinės krizės slenksčio. Yoon bandė įvesti karinę valdžią – ir žlugo per kelias valandas, kai parlamentas balsavo prieš. Bet pasekmės tebesitęsia iki šiol.
Šis nuosprendis – ne tik teisinė procedūra. Tai signalas, kad Pietų Korėjos teismų sistema rimtai žiūri į piliečių laisvių apsaugą ir neleis aukščiausiems pareigūnams ja manipuliuoti. Kita vertus, Yoon šalininkai tikriausiai laikys tai politiniu persekiojimu. Tokia jau politinio teisingumo prigimtis – vieni mato teisingumą, kiti – kerštą.
Ką tai keičia?
Praktiškai – nieko daugiau. Yoon jau buvo sulaikytas, tad šis verdiktas nekeičia jo padėties. Jis gali apskųsti sprendimą – ir tikėtina, kad apskųs. Bet apeliacijos procesas gali užtrukti, o kol kas buvęs prezidentas lieka už grotų.
Įdomiau tai, kaip šis atvejis paveiks šalies politiką. Pietų Korėja jau senokai susiduria su gilia poliarizacija – konservatoriai ir liberalai beveik nekalba vienas su kitu. Yoon nuosprendžiai gali dar labiau paaštrinti šią takoskyrą. Klausimas, ar demokratinės institucijos atlaikys tokį spaudimą.
Ar dronų „žaidimai“ buvo verti tokios kainos?
Turbūt kiekvienas, skaitantis šią istoriją, užduoda sau tą patį klausimą: kaip buvęs generalinis prokuroras, žmogus, visą gyvenimą dirbęs teisės sistemoje, galėjo nuspręsti, kad dronų siuntimas į priešo sostinę yra gera idėja? Atsakymo nėra – tik teismo dokumentai ir 30 metų kalėjimo.
Bet štai ką verta pamąstyti: ar tokie nuosprendžiai iš tikrųjų sustiprina Pietų Korėjos demokratiją, ar rodo, kad šalis tampa vis labiau susiskaldžiusi? Ir ar panašios istorijos galėtų nutikti ir kitur, kur politinės aistros ima viršų prieš sveiką protą? Pasidalinkite savo nuomone – ar teisingumas čia įvykdytas, ar vis dėlto tai politinis procesas?
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.