Kauno įkalinimo įstaigoje degė kamera: ką pasako 23.06 val. pranešimas
23.06 valandos. Tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba fiksavo kaip pranešimo apie gaisrą laiką. Kaune, A. Mickevičiaus gatvėje esančioje įkalinimo įstaigoje, kaip nurodoma, buvo padegta įkalinto asmens kamera. Ugnį numalšino patys žmonės, buvę šalia, o apie įvykį informuotas gaisrus tiriantis pareigūnas. Iš pirmo žvilgsnio – trumpas, beveik buitinis epizodas: užsidegė, užgesino, parašė protokolą. Tik kamera įkalinimo įstaigoje nėra virtuvė su pridegusiu puodu. Tai vieta, kur žmogus uždarytas, o ugnis – vienas iš nedaugelio dalykų, kuriuos jis gali kontroliuoti. Arba signalas, kad nekontroliuoja nieko.
Ką tiksliai žinome – ir ko pranešime nėra
PAGD Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos formuluotė sausa, be emocijų: „Pranešė, kad įkalinimo įstaigoje buvo padegta įkalinto asmens kamera, asmenys viską užgesino. Informuotas gaisrus tiriantis pareigūnas“. Valdyba patvirtino ir tai, kad „įvykis tiriamas“.
Tiek, ir ne daugiau. Pranešime nenurodyta, kas tiksliai padegė – pats nuteistasis, kitas asmuo kameroje, o gal kas nors iš koridoriaus pusės. Nėra duomenų apie sužeistuosius, apsinuodijusius dūmais ar apdegusius. Nežinoma, kokia žala kamerai ir jos inventoriui. Neįvardyta ir pati įstaiga – A. Mickevičiaus gatvėje Kaune veikia Kauno tardymo izoliatorius, tad tikėtina, jog pranešimas susijęs būtent su juo, bet PAGD įstaigos pavadinimo nenurodė, todėl šios vietos imti kaip faktą negalima.
Svarbiausia detalė – „asmenys viską užgesino“. Tai reiškia, kad ugnis buvo numalšinta iki atvykstant tarnyboms, savo jėgomis, greičiausiai nedideliu kiekiu vandens ar gesintuvu, esančiu pastate. Tokia pabaiga gera. Tačiau ji nesumažina klausimų, o juos tik sukelia: nuo ko užsidegė, kodėl niekas nesustabdė anksčiau, kaip kameroje atsirado degimo šaltinis?
Kodėl kamera dega greičiau, nei atrodo
Kamera – tai mažas uždaras kubas, kuriame degių medžiagų kur kas daugiau, nei norėtųsi galvoti. Čiužinys, jo užvalkalas, pagalvė, drabužiai, popierius, plastikiniai daiktai, kartais – asmeninė technika. Užsidegus čiužiniui, ugnis ne tiek liepsnoja, kiek rūksta: tiršti, juodi dūmai užpildo kelis kvadratinius metrus per keliasdešimt sekundžių. Bėgti nėra kur, langas – ne išeitis, durys dažniausiai užrakintos.
Todėl kameroje kilęs gaisras pavojingesnis už tokio pat dydžio gaisrą koridoriuje. Gesinti jį turi patys nuteistieji – kol atidaromos durys, kol atbėga pareigūnai. PAGD pranešime matome būtent tokį scenarijų: iniciatyva kilo iš vidaus, ne iš tarnybų.
Kas lieka neaišku, tai degimo šaltinis. Žiebtuvėliai ir degtukai įkalinimo įstaigose – nuolat kontroliuojama, bet ne neprieinama prekė. Kartais ugnis kyla dėl netinkamo elektros prietaiso, kartais – tyčia. Skirtumas milžiniškas: vienu atveju tai technin ė bėda, kitu – baudžiamoji istorija.
Tyrimas: ką aiškinasi gaisrų tyrėjas
Gaisrus tiriantis pareigūnas – ne formalumas. Jo darbo tikslas – nustatyti priežastį, o ne paskirti kaltą. Praktikoje tai reiškia pokalbius su kameroje buvusiais asmenimis, pareigūnų apklausas, įrašų iš stebėjimo kamerų peržiūrą, kameros apžiūrą, degimo židinio nustatymą, kartais – daiktų, kuriais galėjo būti padegta, paėmimą.
Toliau klausimai veda dviem kryptimis. Pirmoji – saugumas: kaip degimo šaltinis pateko į kamerą, ar buvo atlikta patikra, ar suveikė vidaus kontrolės mechanizmai. Antroji – paties įkalintojo elgesys: ar tai protestas dėl sąlygų, konfliktas su bendrakamerininku, bandymas atkreipti dėmesį ar savęs žalojimo forma. Kiekviena versija reikalauja skirtingų veiksmų – nuo drausminės atsakomybės iki psichologo įtraukimo.
Jei tyčinis padegimas bus patvirtintas, tai jau nebe administracinė smulkmena. Už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą baudžiamoji atsakomybė numatyta, o įkalinimo įstaigos kontekste dar prisideda ir vidaus taisyklių pažeidimai.
Ką toks įvykis reiškia įstaigai
Kalėjimo kamera – ne vieta, kurioje gaisrai yra norma, bet ir ne tokia retenybė, kad niekas nekreiptų dėmesio. Kiekvienas toks įrašas PAGD sistemoje yra signalas: situacija kažkurioje grandyje buvo įtempta. Tai gali būti asmeninė žmogaus krizė, santykių kameroje problema arba saugumo spraga, leidusi į kamerą patekti tam, ko ten neturėtų būti.
Viešumoje tokie incidentai dažnai nepasirodo – pranešimai apie juos keliauja siauru kanalu, o viešai skelbiama tik tiek, kiek reikia. Tai normalu, nes įkalinimo įstaiga turi savo konfidencialumo ribas. Bet tai ir priežastis, kodėl verta atkreipti dėmesį į net ir trumpą PAGD pranešimą: kol kas tai vienintelė vieša informacija apie įvykį.
Svarbi ir kita pusė. „Asmenys viską užgesino“ reiškia, kad žmonės, uždaryti kameroje, reagavo greičiau nei bet kokia tarnyba – ir nesvarbu, kas sukėlė ugnį. Išgyvenimo instinktas kameroje veikia vienodai visiems.
Ko verta pasimokyti
Iš šio įvykio nepadarysi didelės istorijos, bet keletas pamokų lieka. Pirma, gaisras mažoje patalpoje yra pavojingesnis, nei atrodo pagal liepsnos dydį – dūmai nuduoda daug greičiau. Antra, bet koks degimo šaltinis įkalinimo įstaigoje yra saugumo klausimas, ne buitinė smulkmena. Trečia, „įvykis tiriamas“ – tai tik pradžia, o ne atsakymas.
Jei norite sekti šią istoriją, verta klausti konkrečių dalykų: ar buvo nukentėjusių, kokia žala, kokia nustatyta priežastis ir ar tai pirmas toks atvejis šioje įstaigoje per pastaruosius metus. Atsakymai pasakys daugiau nei pats pranešimas. O jūs – ką galvotumėte, jei apie panašų įvykį sužinotumėte ne iš pareigūnų, o iš kaimyno laiptinėje?
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.