Laimonas Lapinskas apie gyvenimą po kalėjimo: žmona, trys sūnūs ir verslas, kurio dar ieško
Kai Laimonas Lapinskas su žmona Eliona nuvažiavo į Kauną, jis net nepagalvojo, kad paprasti pietūs taps vienu maloniausių įspūdžių per visą laiką po išėjimo į laisvę. Jiedu ten nuvyko ne tik pasivaikščioti. Eliona – influencerė, ji turėjo Kaune užsakymų. Laimonas sako, kad žmona suplanavo reikalus, o jis pasiūlė tuo pačiu užsukti pavalgyti. Taip atsidūrė kavinėje, kuri meniu ir maistu priminė kaimą. Jis valgė karbonadą, bulves ir sakė, kad pagaliau pasiilgo tokio naminio, ūkiško maisto. Restoranuose viskas būna gražu, egzotiška, bet jis ne visada supranta, ką valgo. O čia – paprasta, konkretu, skanu.
Kaunas, pietūs ir žmonos užsakymai
Laimonas pasakoja, kad į Kauną jie užsuko dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – žmonos darbai. Eliona turi savo veiklą, kuria užsiima rimtai. Antroji – noras kartu praleisti laiką. Vaikai tuo metu buvo darželyje ir mokykloje, tad pora galėjo sau leisti ištrūkti. Laimonas sako, kad žmona visada ras progą nuveikti kažką naudingo, o jis mielai prisitaiko. Kai pavalgė, liko labai patenkintas. Maistas buvęs toks, lyg būtų sėdėjęs pas močiutę kaime. Jis pabrėžia, kad tai nėra menka pagyra. Ilgus metus jis valgė tai, ką duodavo, ir ne visada galėjo rinktis. Dabar paprastas lietuviškas patiekalas jam reiškia daug.
Tiesa, su giminaičiais susitikti nespėjo. Kaune gyvena Ramutė daktarė ir kiti artimi žmonės, bet tąkart laikas buvo per trumpas. Reikėjo grįžti į Vilnių. Laimonas neslepia, kad norėtų dažniau aplankyti artimuosius, bet gyvenimas po kalėjimo jau turi savo ritmą. Jis džiaugiasi, kad gali laisvai planuoti, nors kartais planai ir pasikeičia.
Ideali moteris, kurios jis nesitikėjo sutikti
Vienas jautriausių pokalbio momentų – pasakojimas apie žmoną. Laimonas sako, kad visą gyvenimą turėjo susikūręs idealios moters vaizdinį. Kai sutiko Elioną, iš pradžių net negalėjo patikėti, kad tokia moteris gali egzistuoti. Jis galvojo, kad ji apsimeta, vaidina, kad taip negali būti. Bet metai ėjo, o jis įsitikino, kad ji tokia yra iš tikrųjų. Jis sako, kad joje yra viskas, ko jis norėjo, ir dar daugiau, ko net nesvajojo.
Viena iš savybių, kuri jam buvo svarbi, – finansinis savarankiškumas. Laimonas aiškina, kad nenorėjo žmonos, kuri būtų nuo jo priklausoma. Jo žodžiais, jei žmona neturi savo pinigų, vyras tik gali spėlioti, ar ji myli jį, ar jį išlaiko. O jei moteris turi savo verslą, savo pinigus ir stovi stipriai ant kojų, bet vis tiek lieka kartu, tai jau tikra meilė. Jis norėjo laisvo žmogaus, kuris pasirenka jį sąmoningai, o ne todėl, kad neturi kur dingti.
Kitas dalykas, kuris jį nustebino, – maisto gaminimas. Laimonas prisipažįsta, kad anksčiau net negalvojo, jog žmona gali būti ir versli, ir graži, ir dar gaminti taip, kad pirštus apsilaižytum. Jis sako, kad valgė daug restoranų, bet žmonos maistas skaniausias. Ji nesilaiko receptų, viską kuria iš savęs, pagauna skonį ir padaro šedevrą. Laimonas juokiasi, kad žmona kartais netiki jo pagyromis, bet jis kalba rimtai.
Trys sūnūs ir 100 procentų savęs
Laimonas ir Eliona augina tris berniukus. Jis sako, kad prieš susilaukiant vaikų norėjo jų dešimt, o dabar juokauja, kad daugiau nebenori. Ne todėl, kad nemylėtų, o todėl, kad nori kiekvienam atiduoti kuo daugiau savęs. Jo logika paprasta: jei turi dešimt vaikų, kiekvienam tenka po dešimt procentų tėvystės. Jei trys – po trisdešimt tris. Jis nori ne tik pamaitinti ir aprengti, bet ir mokyti, žaisti, aiškinti, rodyti pasaulį. Tam reikia laiko, o laikas ribotas.
Tą pačią logiką jis taiko ir santykiams su žmona. Jis sako, kad jei turėtų meilužę, nei vienai negalėtų atiduoti viso savęs. O dabar jis gali būti geriausias vyras, koks tik gali būti. Laimonas pabrėžia, kad visą gyvenimą galvojo apie save paskutinėje vietoje. Pirmiausia žmona, vaikai, tėvai. Jis atvirai sako, kad dvidešimt metų praleido manydamas, jog turi galvoti tik apie save, nes nieko kito nebuvo. Dabar jis nori viską atiduoti šeimai. Jis juokauja, kad jau bus egoistas, jei ir toliau skirs laiko tik sau.
Jis taip pat atskleidžia, kad su žmona beveik nesipyksta. Jų santuoka – ne be konfliktų, bet jie stengiasi žiūrėti viena kryptimi. Laimonas sako, kad jei abu žiūri į tą patį tikslą, keliai sutampa ir konfliktų beveik nėra. Jei vienas žiūri vienaip, kitas kitaip, tada atsiranda trintis. Jis tikina, kad tokio sutapimo, kokį turi su Eliona, net nesvajojo. Jis mano, kad žmona ir vaikai jam atėjo kaip atlygis už dvidešimt metų vargų.
Nuo nusikaltimų organizavimo iki legalaus verslo
Laimonas neslepia, kad anksčiau jo gyvenimas buvo susijęs su nusikaltimais. Jis sako, kad visą gyvenimą kažką organizavo. Dabar jis nori tą patį daryti legaliai. Jis laukia pasiūlymo, kuris jį sudomintų. Jis nenori pradėti verslo nuo nulio. Jo žodžiais, verslo pradžia yra kaip sniego gniūžtė: ilgai rideni, kol ji pradeda augti. Jis nori įšokti į jau veikiantį verslą ir duoti jam maksimalią naudą. Jis nori, kad verslo savininkas būtų suinteresuotas, kad jis ateitų. Laimonas sako, kad pasiūlymų yra, bet jis nejaučia to vidinio „taip“. Jis laukia momento, kai pajus, kad tai jo vieta.
Jis nekalba apie konkrečius verslus ar sumas. Jis tik sako, kad žmona turi pinigų, bet jis nenori būti išlaikomas. Jis nori kurti. Jis nori jausti, kad jo indėlis kažką keičia. Jis sako, kad anksčiau organizavo kriminalą, o dabar gali organizuoti legalą. Tai jo galimybė įrodyti, kad dvidešimt metų kalėjimo nepraėjo veltui. Jis nori dirbti, uždirbti ir duoti šeimai.
„Namo“ jausmas ir statistika, kuri baugina
Laimonas sako, kad žmonės kartais klausia, kada jis grįš namo. Jis atsako, kad jo namai čia. Jis gyvena Vilniuje, su žmona ir vaikais. Į kalėjimą jis nesiruošia. Jis pripažįsta, kad žmonės mato statistiką. Daug kas, išėję po ilgos bausmės, neturi nieko: nei šeimos, nei draugų, nei pinigų, nei pastogės. Jis pasakoja apie tokį žmogų, kuris vakare nori kebabo, prieina prie kiosko, gauna į galvą, atima kapeikas ir vėl grįžta į kalėjimą. Laimonas sako, kad jis to nenori. Jis turi šeimą, turi tikslą. Jis nori, kad žmonės pamatytų, jog įmanoma gyventi kitaip.
Jis nesipyktų su tais, kurie abejoja. Jis supranta, kad statistika byloja ne jo naudai. Bet jis sako, kad kiekvienas žmogus yra atskiras atvejis. Jis nori būti tuo atveju, kuris paneigia statistiką. Jis nori būti tėvu, vyru, verslininku. Jis nori, kad jo vaikai didžiuotųsi.
Kebabai, kurių kažkada nebuvo
Vienas juokingiausių epizodų – pasakojimas apie kebabus. Laimonas sako, kad kalėjime sėdėdamas jis girdėjo apie kebabus, bet Lietuvoje jų tada beveik nebuvo. Jie su draugais žiūrėjo filmą, kuriame valgė kebabus, ir susigundė. Tada dar nebuvo interneto, tad skambino numeriu 118 ir klausė, kur Kaune galima nusipirkti kebabų. Jiems davė adresą. Jie šoko į mašiną, nuvažiavo į Kauną, bet kebabinė nedirbo. Taip jie kebabų ir neragavo. Dabar Laimonas sako, kad jau paragavo. Šalia jo namų esanti kebabinė dirba visą parą, o kebabai skanūs. Jis juokiasi, kad tai irgi viena priežasčių, kodėl verta būti laisvėje.
Ko reikia, kad žmogus negrįžtų
Laimono istorija rodo, kad po ilgos bausmės žmogui reikia ne tik durų atidarymo. Reikia šeimos, darbo, tikslo, kasdienybės. Reikia žmonių, kurie tikėtų, kad jis gali pasikeisti. Jis pats sako, kad jam labai pasisekė su žmona ir vaikais. Bet jis žino, kad ne visiems taip nutinka. Todėl jis nori dirbti, uždirbti ir būti naudingas. Jis nori, kad jo pavyzdys būtų ne išimtis, o norma.
Kaip manote, ko labiausiai trūksta žmogui, išėjusiam po dvidešimties metų kalėjimo? Ar visuomenė pasirengusi priimti tokį žmogų? Pasidalinkite savo nuomone.
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.