Tėvažudystė, kuri sukrėtė Kauną: sūnus su draugu nužudė savo tėvus dėl 105 tūkst. dolerių
1998-ųjų gegužės 24-oji. Sekmadienio popietė. Kaunas, Jonavos gatvės prieigos. Liudytojas, vedžiojęs šunį autostrados pakraščiu, pamatė tris automobilius su tranzitiniais numeriais. Prie jo priėjo du vyriškiai ir rusiškai paklausė, kaip nuvažiuoti į Druskininkus. Jis parodė kelią, ir šie nuvažiavo. Netoli tos vietos, kur stovėjo tie automobiliai, buvo įvažiavimas į miškelį. Ten liudytojas pamatė ir „Volvo 740“ – automobilį, kuriuo važiavo Algirdas ir Nijolė Paškauskai. Prie vairo sėdintis vyras buvo padėjęs galvą ant vairo. Praėjus pusvalandžiui, kitas liudytojas rado abu sutuoktinius nužudytus savo automobilyje. Abu gavo mažiausiai po dvi kulkas į galvą iš arti. Jokių grumtynių pėdsakų, išdaužtų langų, jokių motyvų požymių. Tai atrodė kaip egzekucija.
Tobula šeima, kuri tik iš viršaus atrodė tobula
Algirdas Paškauskas verslo pasaulyje buvo žinomas kaip žmogus, nuolat judantis pirmyn. Jis buvo bendrovės „Durpynų statyba“ generalinis direktorius ir futbolo klubo „Ranga-Politechnika“ prezidentas. Jo žmona Nijolė taip pat dirbo statybų sektoriuje. Kartu jie tapo naujos Lietuvos verslininkų kartos dalimi – žmonėmis, kurie greitai praturtėjo, bet dar greičiau prarado viską. Jų dukra Aušra ir sūnus Audrius augo šeimoje, kuri iš viršaus atrodė kaip pasakiška. Tačiau po fasado slėpėsi tamsūs dalykai.
Pareigūnai iškart suprato, kad žudikai buvo pažįstami. Jei tave bandytų sustabdyti nepažįstamas žmogus su ginklu, tikriausiai bėgtum ar bandytum priešintis. O Paškauskai sustojo. Jie įsileido savo žudikus ir net nespėjo suprasti, kas vyksta, kai buvo atimtos jų gyvybės. Tad pirmasis tyrėjų tikslas buvo apklausti artimuosius ir sužinoti, kas turėjo motyvų.
Įtariamųjų sąrašas, kuris niekur nevedė
Iš karto po nužudymo dukra Aušra teigė, kad jos tėtis turėjo konfliktų su futbolo komandos žaidėjais, kuriems neišmokėjo algų. Motyvas geras – negavus pinigų, bet ar futbolininkai dėl kelių tūkstančių ryžtųsi egzekucijai? Ir kas jiems tada algą mokėtų? Kažkas čia nesirišo. Nužudytojo brolis taip pat teigė, kad giminėje sklando trys versijos, iš kurių dvi siejamos su Paškausko veikla sporto pasaulyje ir versle.
Tyrimas greitai virto chaosu. Paškauskai buvo skolingi visiems. Jiems visi irgi buvo skolingi. Įtariamųjų daug, motyvų pilna. Byloje buvo apklaustas ir nusikaltėlis Ričardas Baratinskas, pravarde Marafonas – jis nuolat lankydavosi pas Algirdą, o vėliau Algirdo firma jam pastatė namą, už kurį Marafonas neatsiskaitė. Tačiau ir čia niekas nesirišo.
Po mirties atidarius Paškauskų firmų seifus, paaiškėjo, kad jie visiškai tušti. Tuščios buvo ir visos jų įmonių bei asmeninės sąskaitos. Realiai jie buvo basi, o dar per savo pažintis turėjo ryšių su nusikalstamu pasauliu. Tarkim, sutapimas. Bet būtent iš karto po nužudymo pro įvykio vietą pravažiavo, taip pat grįždamas iš Palangos, spaudoje minėtas teisėjo sūnus, gerai žinomas tarp vietinių nusikaltėlių ir net turintis pravardę. Sutapimas? Galbūt. Tačiau kalbos sklandė, kad būtent nusikalstamas pasaulis ir atsiskaitė su sutuoktiniais.
Po aibės apklausų ir ekspertizių tyrimas atsidūrė aklavietėje. 1999 metų rugpjūčio 7 dieną parengtinis tardymas buvo sustabdytas. Žudikai laimėjo. Dvi egzekucijos ir nė vieno rimto įtariamojo.
Sesuo, kuri melavo
Tačiau viena mintis tyrėjams nedavė ramybės – nusikaltimas tikrai buvo padarytas dėl pinigų. Jie jau patikrino visus futbolo pinigus, visus verslo ryšius, gimines. Nieko. Gal visgi viskas arčiau namų, nei iš pradžių atrodė?
Aušra ir Audrius liko gyvi. Praėjus metams, Audrius dėl kitų priežasčių susipažino su teisėsauga. 2001 metų vasarį Kauno apylinkės teismas jį už vagystę nuteisė lygtinai, o balandį Vilniaus pirmosios apylinkės teismas už kitą nusikaltimą skyrė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Viskas į vietas sukrito tik 2001 metų lapkričio 27 dieną, kai pagaliau pabudo Aušros Paškauskaitės sąžinė. Ji prisipažino melavusi, kai bandė užtikrinti brolio alibi. Tą rytą Julius Charževskis paskambino ir pasakė, kad atvažiuos pasiimti Audriaus. Netrukus jie kartu išvažiavo. Brolis grįžo į namus tik apie 20 valandą, kai viskas jau buvo įvykę. Štai tada prasidėjo apklausos, per kurias Audrius Paškauskas ne tik prisipažino nužudęs tėvus, bet ir kad tai padarė su savo draugu Juliumi Charževskiu.
Kaip viskas įvyko?
Gegužės 24-osios popietę Audrius Paškauskas sustabdė tėvų automobilį greitkelyje ties įvažiavimu į Jonavos gatvę ir nuviliojo į šalikelę prie Neries upės. Sūnus pasakė tėvui, kad vienas žmogus nori pasikalbėti apie finansines futbolo klubo problemas. Julius atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės šalia Audriaus. Sutuoktiniams nespėjus suvokti, kur jie turi toliau važiuoti, Audrius iš pistoleto TT du kartus šovė į tėvą. Kulkos pataikė į kaklą ir galvą. Beveik tuo pat metu Julius dviem pistoleto Makarov šūviais į galvą nužudė garso kasetę keitusią Nijolę Paškauskienę.
Bet čia planas nebuvo toks, koks iš tikrųjų gavosi. Audrius mylėjo motiną, kuri jį užtardavo prieš tėvą, todėl buvo prašęs draugo jos nežudyti. Audrius tikino sugebėsięs įtikinti motiną neliudyti apie nusikaltimą. Tačiau Julius pasielgė savo nuožiūra. Pareigūnai neatmeta galimybės, kad būtent po tiek laiko ir po tokio tyrimo šis faktas paskatino Audrių išduoti bendrininką.
Teismas konstatavo, kad abu nusikaltimui buvo gerai pasiruošę. Mūvėjo pirštines, šaudydami pistoletus laikė maišeliuose, kad juose liktų iškritusios šovinių tūtelės. Vienintelis ekspertų aptiktas įkaltis automobilyje – Audriaus kvapas. Specialistų teigimu, Juliaus kvapo neliko todėl, kad automobilyje jis buvo trumpiau, vos kelias minutes.
Motyvas: 105 tūkst. dolerių
Pasak nuosprendžio, kėsindamiesi į sutuoktinių turtą, abu bendrininkai turėjo aiškiai savanaudiškų interesų, nors savo tikslų ir nepasiekė. Audrius norėjo pinigų – daug pinigų. Jis vartojo narkotikus, mėgo plačiai gyventi, turėjo didelių skolų. Kai tėvai atsisakydavo duoti pinigų, jis jų skolindavosi iš draugų. Audrius buvo skolingas ir Juliui, su kuriuo draugavo. Kartu leisdavo laiką nusikaltėlių pamėgtame bare „Fortas“.
Gali būti, kad Julius nusikaltimui ryžosi negalėdamas atgauti paskolintų pinigų ir tikėdamasis, jog paveldėjęs turtą Audrius su juo atsiskaitys. Interviu metu Audrius atskleidė, kad jiedu planavo pasidalinti 105 tūkstančius JAV dolerių – turėjo parduoti neįrengtą viešbutį Karmėlavoje. Tačiau nepavyko. Namai turėjo atitekti jam su seserimi. Ne viskas taip išėjo.
Teismas ir bausmės
Nors Paškauskas niekada savo kaltės neneigė, buvo sunkiau įrodyti Juliaus kaltę. Jo advokatai teigė, kad Paškauskas sąmoningai apkalba draugą. Julius pateikė savo versiją – jis visą pusdienį buvo pas tetą, padėjo remontuoti butą, klijuoti tapetus. Prokurorai netikėjo, bet reikėjo įrodyti. Buvo atliekamas mini testas: kokios spalvos tapetus klijavo, kuriuose kambariuose, ar tikrai teta dėl to pasiėmė atostogas, ar tikrai iš anksto įsigijo medžiagas. Paaiškėjo, kad tuos parodymus liudijo ir dokumentai. Taigi dėl alibi liko vienas prieš vieną.
Prokurorai patikėjo Audriumi, nors byloje buvo daug duomenų, įrodančių, kad šiuo žmogumi apskritai sunku tikėti. Įkalinimo vietų medicininės komisijos net pateikė išvadas, kad Audrius Paškauskas – labai neigiama asmenybė, linkusi daug meluoti. Jis moka meluoti – porą kartų padaręs administracinius teisės pažeidimus, prisistatė savo draugo pavarde ir pateikė jo anketinius duomenis.
2000 metais sulaikytas už vagystę, Audrius atsisakė paveldėto tėvo turto, kad jis nebūtų konfiskuotas. Tad jam buvo per mažai pinigų, jis norėjo jų daugiau, ir galiausiai liko tuščias kalėjime.
Už Kauno verslininkų Nijolės ir Algirdo Paškauskų nužudymą jų sūnui Audriui Paškauskui skirta 14, o jo bendrininkui Juliui Charževskiui – 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Švelnesnę bausmę Paškauskui teismas skyrė atsižvelgęs į tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir davė patikimus parodymus. Kartu teismas pabrėžė, kad Paškauskas šiurkščiai pažeidė ne tik įstatymus, bet ir moralės bei dorovės normas. Jis atėmė gyvybę žmonėms, kurie jam suteikė gyvybę.
Nusikaltimai tęsėsi ir kalėjime
Paleistas atgal Audrius Paškauskas ir toliau darė nusikaltimus. 2010 metų liepą Pravieniškių antruosiuose pataisos namuose užfiksuotas nusikaltimas – tradicinės kalinių „krikštynos“, kuriose pagal nerašytas kalinių taisykles „iššventinami“ naujieji kaliniai. Į teisiamųjų suolą kartu su Audriumi Paškausku sėdo dar aštuoni kaliniai. Jie kaltinti tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje iš anksto susitarė terorizuoti naujai atvykusius nuteistuosius. Kaliniai pasikeisdami rišo prie metalinės lovos nukentėjusiuosius, pylė jiems ant galvos ir krūtinės vandenį iš plastikinių kibirų, mušė metalinių samčių šlapiais rankšluosčiais su užrištais mazgais ir kumščiais. Vienas nukentėjusysis nuo sužalojimų mirė – jis užspringo vandeniu. Teismas išteisino Audrių Paškauską dėl nužudymo, bet aukštesnės instancijos teismas skyrė penkių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tuo metu kaunietis jau buvo laisvėje ir darė naujus nusikaltimus.
Kas jis toks?
Interviu metu Audrius Paškauskas atrodė ramus, beveik abejingas. Įspėjęs, kad neklausčiau apie motiną, jis vis tiek atsakė į visus klausimus. „Jei bijočiau, nebūčiau prisipažinęs“, – sakė jis. Paklaustas, ko labiausiai mylėjo, atsakė: „Mamą.“ O kodėl nužudė tėvus? „Dėl pinigų.“ Ar kolonijoje pasakoja draugams apie savo nusikaltimą? „Su niekuo apie tai nešneku. Nesinori. Skauda.“
Jis nesigailėjo dėl to, ką padarė. Jis gailėjosi tik dėl to, kad jam nepavyko. Paklaustas, ar bijo, kad su juo gali būti susidorota, atsakė: „Bijoti nėra ko. Man tas pats. Gyventi, negyventi.“
Tai žmogus, kuris už 105 tūkstančius dolerių, kurių taip ir negavo, nužudė savo tėvą ir leido savo draugui nužudyti savo motiną. Tai žmogus, kuris kalėjime toliau dalyvavo smurte, o išėjęs į laisvę vėl plėšė. Tai žmogus, kuris sakė mylėjęs savo mamą. Ir vis tiek leido jai mirti.
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.