Belgų aviganis Chico ir vokiečių aviganis Aja: du šunys, 11 sulaikytų migrantų ir naktinis persekiojimas per pelkes
Kai pasienyje viską sprendžia uoslė, o ne technologijos
Pirmadienio popietę Latvijos pasieniečiai užfiksavo neteisėtą valstybės sienos kirtimą. Skamba paprastai – tokių pranešimų būna ne vienas, ypač kai kalba eina apie rytinį pasienio ruožą. Bet ši istorija turi du pagrindinius herojus, kurie nešneka, neatskleidžia dokumentų ir nesėdi prie kompiuterių. Tai belgų aviganis Chico ir vokiečių aviganis Aja – VSAT kinologų tarnybiniai šunys, kuriems per porą parų teko dviejų valstybių pasieniečių operacijos centre.
Viskas prasidėjo, kai Latvijos pareigūnai pranešė apie pažeidimą. Reaguodama į tai, VSAT Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos kinologas su priskirtu tarnybiniu šunimi Chico atvyko į įvykio vietą. Ir ten, kur akimis nieko nepamatytum, šuo ėmė skaityti žemę. Vos per kelias minutes buvo užfiksuoti pėdsakai, nuvedę pareigūnus tolyn į Latvijos teritoriją.
Pelkės, tankūs miškai ir du kilometrai iki sulaikymo
Paieška vyko itin sudėtingomis sąlygomis – judėta per pelkes ir tankius miškus. Tai nėra graži paplūdimio trasa su žymėtomis rodyklėmis. Tai vietovė, kur kiekvienas žingsnis gali įtraukti į vandenį, kur naktį ar prieblandoje orientacija tampa iššūkiu net patyrusiems pareigūnams. Vis dėlto, paėjus maždaug 2 kilometrus nuo sienos, buvo sulaikyti keturi valstybės sieną neteisėtai kirtę asmenys.
Čia verta sustoti ir pagalvoti. Kalbame apie žmones, kurie sąmoningai renkasi sunkiausią įmanomą kelią. Ne todėl, kad jie ieško nuotykių. Todėl, kad pelkės ir miškai yra mažiausiai matomi. Bet šunys mato kitaip.
Vedlys, kuris įbrido į vandenį
Operacijos metu dar vienas asmuo, pasinaudojęs aplinkybėmis, pasišalino. Įtariama, kad jis galėjo būti sulaikytų asmenų vedlys – žmogus, kuris žinojo kelią, o gal ir tikslą. Tokie asmenys dažnai yra pavojingesni už pačius migrantus, nes jie organizuoja, veda ir palieka.
Lietuvos kinologas, perdavęs keturis sulaikytuosius Latvijos kolegoms, kartu su šunimi iškart pradėjo bėglio persekiojimą. Pėdsakais buvo sekama apie 1,5 kilometro. Persekiojimas nutrūko tik priėjus pelkėto ežero krantą – nustatyta, kad bėglys įbrido į vandenį, taip siekdamas pasislėpti. Tai klasikinė gudrybė: vanduo užmaskuoja pėdsakus, o šuo – kad ir koks geras bebūtų – kvapo linijos nebeperskaito.
Praradus pėdsakus ir įvertinus sudėtingas gamtines sąlygas, tolesnė šio asmens paieška vandens telkinio prieigose buvo nutraukta, apie tai informuojant paiešką vykdančias pajėgas.
Kopėčios prie tvoros ir septyni žmonės per pusvalandį
Istorija tuo nesibaigė. Antradienį paryčiais kitoje įvykio vietoje pastebėtos prie sienos atremtos kopėčios, Latvijos pusėje išmėtyti daiktai bei aptikta brydė. Tai jau nebe improvizacija – kopėčios reiškia planavimą, pasiruošimą ir žinojimą, kur tiksliai reikia kelti koją.
Pagalbos paieškoje paprašyta kartu patruliavusių Lietuvos pasieniečių. Į nurodytą vietovę atvyko VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos kinologas su tarnybiniu šunimi vokiečių aviganiu Aja. Kartu su Latvijos pareigūnų pajėgomis jie pradėjo paiešką miškingoje ir pelkėtoje vietovėje.
Rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Jau po pusvalandžio tarnybinis šuo maždaug 1,5 km atstumu nuo valstybės sienos aptiko 7 neteisėtus migrantus. Sulaikomi asmenys nesipriešino. Tai svarbu – operacijos, kur nė vienas žmogus nesužeistas, dažnai lieka nepastebėtos, nors jos yra sėkmingiausios.
Iš viso dviejų operacijų metu Lietuvos ir Latvijos pareigūnai sulaikė 11 valstybės sieną pažeidusių asmenų. Su sulaikytaisiais tolesnius procesinius veiksmus atlieka Latvijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai.
Kodėl šunys vis dar nepralenkiami
Technologijos pasienyje daro stebuklus – dronai, termovizoriai, judesio jutikliai. Bet kai žmogus įbrido į ežerą, kai pėdsakai dingsta pelkėje, kai reikia atskirti, kuriuo keliu ėjo keturi žmonės, o kuriuo – septyni, viską išgelbsti šuo. Ne todėl, kad jis greitesnis ar stipresnis. Todėl, kad jis jaučia tai, ko jokia kamera neparodo.
Belgų aviganis Chico ir vokiečių aviganis Aja – skirtingos veislės, panaši paskirtis. Abiejų darbas tą pačią parą davė apčiuopiamą rezultatą: 11 sulaikytų žmonių, nutraukta neteisėta trasa, vedlys, kuris liko pelkėje. Ir nulis sužeistųjų.
Tiesa, lieka atviras klausimas – kur dingo tas vedlys, įbridęs į vandenį. Ar jis išniro kitoje ežero pusėje ir toliau savo darbą daro jau kitoje vietoje? Ir kiek tokių nebaigtų istorijų nutinka kas mėnesį mūsų pasienyje, apie kurias niekada nesužinome?
O galbūt tikrasis klausimas toks: ar mes, sėdėdami prie ekranų, bent įsivaizduojame, ką reiškia eiti per pelkę naktį su šunimi, kuris tempa tave į priekį, o tu nežinai, kas laukia už kito medžio?
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.