Brangiausias ginklas pasaulyje stovi tuščias kukurūzų lauke: Ukrainai baigėsi „Patriot“ raketos
Įsivaizduokite ginklą, dėl kurio kariauja ištisos valstybės, kurio maldauja dešimtys šalių, bet kuris tuo pat metu stovi bejėgis, vidury apsėto lauko, o jo vamzdžiai – tušti. Būtent toks vaizdas atsivėrė CNN žurnalistams, pirmą kartą gavusiems leidimą prieiti prie JAV gamybos „Patriot“ sistemos Ukrainos teritorijoje. Paskutinį kartą šis leidėjas šovė prieš dešimt savaičių, o šalia jo – šalis, kurią beveik kasnakt talžo Rusijos raketos.
Ukrainiečių pareigūnai šįkart nusprendė kalbėti atvirai, nors ir neįvardydami nei sistemos modelio, nei tikslios buvimo vietos. Esmė paprasta ir skaudu: šaliai praktiškai baigėsi „Patriot“ interceptoriai – tos pačios raketos, kurios šiandien laikomos vieninteliu patikimu skydžiu nuo balistinių raketų.
Šešios savaitės tylos
Aplinkoje, kuri turėtų gąsdinti agresorių, dabar tvyro liūdna ramybė. Šešiolika sistemos vamzdžių, kuriuos matė CNN, atrodo naudoti, tačiau pagrindinis „Patriot“ inžinierius Ukrainoje Dmytro (pavardė neskelbiama dėl saugumo) sako nematęs, kad leidėjas šautų jau šešias savaites. Ir tai – ne technikos gedimas. Tiesiog nebėra kuo šauti.
„Tai tikrai skaudus vaizdas, kai turi įrangą, bet negali perimti jokios raketos, – neslėpdamas emocijų kalbėjo Dmytro. – Balistinės raketos skrenda virš tavo galvos, o tu nieko negali padaryti, o už tavęs – civiliai.“
Pirmą kartą be interceptorių jis liko dar 2025-ųjų gruodį. Tą jausmą inžinierius apibūdino sunkiai pakeliamu: „Kaip išmoksti vaikščioti, bet negali vaikščioti. Žinai, kaip kvėpuoti, bet negali kvėpuoti.“
Kitas įgulos narys Heorhi, dirbantis komandų centre, pasakoja, kad sprendimą, kurią raketą bandyti perimti, priima vadas – ir tam reikia patirties. „Sunku, nes matai taikinius, kurie kelia grėsmę civiliams, kritinei infrastruktūrai, taip pat mano bendražygių šeimoms ir mano paties šeimai“, – sako jis. O patį paleidimo momentą vadina „kažkuo stebuklingu“. Tik štai stebuklų paskutiniu metu nebūna.
Skaičiai, kurie kelia nerimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar pavasarį įvardijo dilemą: šaliai, kad išgyventų žiemą, reikėtų 5 proc. JAV turimų „Patriot“ interceptorių atsargų. Šiuo metu Ukraina turi tik 1 proc. Ir tai – ne politinio noro, o paprastos matematikos klausimas.
Pasaulinę „Patriot“ interceptorių krizę išprovokavo jų dosnus naudojimas Persijos įlankoje per karą su Iranu. Kovo ir balandžio mėnesiais turtingos įlankos valstybės švaistė brangiausias raketas, bandydamos numušti pigius Irano dronus. Pasak Užsienio politikos tyrimų instituto, koalicijos pajėgos per pirmąsias keturias karo dienas vidutiniškai sunaudodavo po 225 interceptoriai per dieną. Tuo tarpu gamintojas „Lockheed Martin“ per visus 2025-uosius pagamino 620 – tai yra 1,7 per dieną. Atotrūkis tarp naudojimo ir gamybos – 132 prieš vieną.
Dmytro sako tai numatęs: „Mus sukrėtė, kiek daug raketų jie paleido vienu metu… Tos pačios raketos, kurias galėjome naudoti prieš Rusijos balistines raketas.“ Prognozės, deja, išsipildė.
Ar išgelbės licencijos?
Viltis – gamyba. Sausį Pentagonas su „Lockheed Martin“ sudarė septynerių metų sutartį, kad iki 2030-ųjų per metus būtų pagaminama 2000 interceptorių. Bet tai – ateitis. O karas vyksta dabar.
Zelenskis mato tik vieną realų išsigelbėjimą: leisti Ukrainai gaminti „Patriot“ raketas pas save, pagal JAV licenciją. Prezidentas atvirauja, kad asmeniškai siūlė „Raytheon“ ir „Lockheed Martin“ nuosavybės ir kontrolės teises į bet kurią jų gamyklą Ukrainoje. „Tai bus jūsų įmonė, – sako jis prisiminęs savo pasiūlymą amerikiečių gamintojams. – Tai bus mūsų smegenys, mūsų rankos, mūsų inžinieriai. Aš padarysiu viską, kad sukursiu jums puikią įmonę. Man nereikia parduoti [interceptorių] niekam kitam – man reikia jų mano šaliai.“
Birželį, NATO viršūnių susitikimo Ankaroje paraštėse, Donaldas Trumpas esą pasiūlė Ukrainai licencijas. Po to abu gamintojai atvyko į Kyjivą susitikti su Zelenskiu, tačiau netrukus JAV prezidentas pradėjo abejoti, ar licencijavimas apskritai įvyks. Baltųjų rūmų pareigūnas CNN patvirtino: jokių sprendimų dėl „Patriot“ interceptorių gamybos nepriimta, o JAV technologijų saugumas – svarbiausias prioritetas.
Paklaustas, ar pats galėtų pastatyti „Patriot“ bateriją ir interceptorių, jei būtų leista pamiršti intelektinės nuosavybės taisykles, Dmytro atsakė be iliuzijų: „Ne. Tikrai ne, nes tai labai sudėtinga procedūra, reikalaujanti daug žinių ir daug techninės informacijos.“
Kol politikai derasi – žmonės žūva
Liepa tapo mirtingiausiu mėnesiu civiliams Ukrainoje nuo 2022-ųjų gegužės. Rusija suintensyvino atakas, o Ukraina – ką gali, tą ir naudoja. Tik štai brangiausias ir geidžiamiausias ginklas, kurį turi, šiuo metu yra tik simbolinis: jis egzistuoja, bet nešauna.
Galbūt po kelių mėnesių situacija pasikeis – jei Pentagonas paspartins gamybą, jei bus pasirašytos licencijos, jei politinė valia nugalės biurokratiją. Bet kiek dar raketų spės nukristi, kol „Patriot“ vėl prabils? Ir ar gali vadintis gynyba situacija, kai ginklas – yra, bet jo užtaisyti negali?
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.