Kaip sovietų nusikalstamas pasaulis persikėlė į Ameriką: legendinio "japoniuko" istorija
Gatvėse aidėjo šūviai, restoranuose dundėjo sprogimai, o Sovietų Sąjunga lėtai žlugo. Dešimtojo dešimtmečio viduryje JAV teisėsauga perkando naują, iki tol nematytą grėsmę – iš buvusio sovetinio bloko atvykusius organizuoto nusikalstamumo grupuočių lyderius, kurie atsinešė ne tik geležinę drausmę, bet ir neįsivaizduojamą žiaurumą. Šios nusikalstamos imperijos viršūnėje stovėjo žmogus, kurio pavardė gąsdino milijonus, o reputacija prilygo mitui.
Kelias nuo gruzinų kalno iki Sibiro lagerių
Viatšeslavas Ivankovas gimė praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje Gruzijos Sovietų Socialistinėje Respublikoje. Jo vaikystė Maskvoje praėjo kovojant su sovietine propaganda ir stalinizmo dogmomis. Šeima patyrė didžiulę priespaudą, o pats Ivankovas pasuko pasipriešinimo keliu. Jaunystėje jis pasižymėjo sporte – laimėjo laisvųjų imtynių čempiono vardą ir tarp rusų jaunuolių įgijo tam tikrą autoritetą.
Tačiau viskas pasikeitė po incidento, kai, gindamas moters garbę, jis buvo sulaikytas ir nuteistas. Kalėjime Ivankovas susipažino su kitais nusikaltėliais ir pradėjo suprasti nusikalstamo pasaulio teikiamas galimybes. Dėl savo išvaizdos – šiek tiek azijietiškų veido bruožų – jis gavo pravardę “Japoniukas” (rusų kalba – “Japončik”).
Pasak kriminologijos profesoriaus Džeimso Fenkino, Ivankovas greitai kilo nusikalstamoje hierarchijoje. Aštuntajame dešimtmetyje, klestint šešėlinei ekonomikai ir trūkstant plataus vartojimo prekių, jis Maskvoje subūrė nusikalstamą grupuotę. Jie užsiiminėjo reketu, narkotikais, o kartais apsimesdavo sovietinės milicijos pareigūnais, kad galėtų netrukus apiplėšti pasiturinčių piliečių namus.
Kolegų tarpe jis buvo vertinamas kaip stiprus, protingas ir patikimas žmogus, kuris niekada neatsitraukia ir geba palaužti kitus tiek fiziškai, tiek psichiškai. 1981 metais Ivankovas buvo sulaikytas ir nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme viename griežčiausių Sibiro kalėjimų. Būtent už grotų jo autoritetas pasiekė apogėjų. Jis tapo “vagimi įstatyme” – elitinio nusikalstamo pasaulio titulo savininku. Šie asmenys atsisakydavo bet kokio bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, nelegaliai valdė lagerių gyvenimą ir laikėsi geležinių nerašytų taisyklių.
Perestroika ir operacija “Srauniosios upės” į JAV
Tuo metu, kai Ivankovas sėdėjo kalėjime, Sovietų Sąjungoje vyko didžiulės Michailo Gorbačiovo reformos. Įvestas alkoholio draudimas ir valstybės lėšų grobstymas atvėrė duris organizuotam nusikalstamumui, kuris greitai perėmė dešimtadalį šalies nacionalinių pajamų.
1991 metais, žlugus Sovietų Sąjungai, Ivankovas buvo paleistas į laisvę – kaip teigta vėliau, neapsieita be korumpuotų ryšių su tuometine valdžia. Tais pačiais metais Maskvos priemiestyje vyko slapta mafijos lyderių taryba. Jos metu buvo priimtas strateginis sprendimas – pradėti nusikalstamą migraciją į Jungtines Valstijas. Pagrindiniu šios misijos organizatoriumi buvo p askirtas būtent Viatšeslavas Ivankovas.
Atvykęs į Niujorką, jis apsistojo Braiton Bičo rajone Brukline, kuris tapo didžiausia rusų imigrantų buveine JAV. Čia Ivankovas nešvaistė laiko ir greitai ėmėsi suburti bei organizuoti nusikalstamas struktūras. Pasak buvusio FTB pareigūno Džimo Mudžio, rusų nusikaltėliai išsiskyrė ypatingu intelektu ir gebėjimu apeiti biurokratines kliūtis. Skirtingai nei kitos nusikalstamos grupuotės, jie pasižymėjo ne tik smurtu, bet ir gebėjimu vykdyti sudėtingas finansines aferas.
Vienas pelningiausių ir sudėtingiausių jų projektų JAV buvo vadinamoji “Saulučių grandinė” (ang. Daisy chain). Šios schemos metu fiktyvios įmonės pirko kurą Naujojo Džersio valstijoje ir gabeno jį į Niujorką, pakeliui klastodamos mokesčių dokumentus. Galiausiai degalai buvo parduodami visuomenei, paimant federalinius ir valstijos mokesčius, kurie vėliau tiesiog pranykdavo. Ši schema amerikėjų vyriausybei kainavo ketvirtį milijardo dolerių. Net legendinis Niujorko mafijos bosas Džonas Gotis norėjo bendradarbiauti su sumaniais rusais, kad galėtų pasidalinti degalų kontrabandos pelną.
Federalinio tyrimų biuro taikiklyje
Ivankovo veikla JAV neapsiribojo vien Niujorku. Jis keliavo po šalį – lankėsi Bostonelyje, Denveryje, Los Andžele, Miamyje ir San Fransiske, megzdamas ryšius su vietinėmis rusų bendruomenėmis. FTB Niujorko skyrius kartu su miesto policijos departamentu dar 1993 metais pradėjo kruopštų tyrimą, siekdamas sutriuškinti jo vadovaujamą tinklą.
Kaip pasakojo FTB specialusis agentas Kevinas Donovanas, Ivankovo jėga slypėjo jo atsargume, tačiau silpnybė – nesugebėjimas sustoti. Organizuoto nusikalstamumo taisyklės reikalavo nuolat vykdyti nusikalstamą veiklą, antraip būtų prarastas autoritetas.
Galiausiai 1995 metais Ivankovas įkliuvo. Jis reketavo milijonus dolerių iš Volstryto investicinės konsultacinės bendrovės, kuriai vadovavo du rusų kilmės verslininkai. Kai šie atsisakė mokėti, Ivankovas panaudojo senus Maskvos metodus – vieno iš verslininkų tėvas buvo mirtinai sumuštas Maskvos metro stotyje. Nukentėję kreipėsi į teisėsaugą, o FTB agentai susekė Ivankovą per mobilųjį telefoną. 1995 metų birželio 8 dieną jis buvo suimtas.
Teismo procesas sulaukė milžiniško dėmesio visame pasaulyje. Nors pats Ivankovas tvirtino esąs nekaltas ir teigė tapęs Rusijos ir JAV specialiųjų tarnybų sąmokslo auką, teismas jį pripažino kaltu dėl turto prievartavimo ir skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Šis suėmimas tapo lūžio tašku kovoje su tarptautiniu rusų nusikalstamumu. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad Ivankovas tebuvo viena iš ryklio zonoje plaukiojančių žuvų. Rusijos organizuotas nusikalstamumas toliau vystėsi, persipindamas su teisėtu verslu ir valstybinėmis struktūromis, o didžioji dalis nelegalaus kapitalo ir toliau plaukė į užsienio bankus bei mokesčių rojus.
Kaip manote, ar šiuolaikinis organizuotas nusikalstamumas sugebėjo visiškai integruotis į pasaulinę finansų sistemą, ar valstybės valstybės vis dar nepakankamai pasiruošusios su juo kovoti? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose.
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.