Karo danguje: Ukraina ir Rusija plėtoja orines atakas – kodėl civiliai moka didžiąją kainą
Prieš dvi savaites Rusijos raketos trypė Kyjivą. Tai buvo vienas didžiausių dienos atakų nuo karo pradžios: dešimtimis žuvusių, sužeistųjų, sugriautų pastatų. Bet tai nėra atvejis – orinis karas tarp Ukrainos ir Rusijos tampa vis intensyvesnis. Abi pusės smoggių skaičiumi pralenkia gynybines sistemas, o civiliai – moka didžiąją kainą.
„Atakų skaičius ir aukų kiekis augo“: kaip kitas karo veidas pasikeičia
Rytų Ukrainoje frontas liko beveik nepakitus – bet danguje karas įkaista. „Aiškiai matome, kad atakų įvykiai ir aukų skaičius padidėjo“, – sako Olha Poliščiuk, Rytų Europos tyrimų vadovė globaliame konfliktų stebėsenos centre ACLED. „Taip pat padidėjo įvairių taikinių, kurie patiria smūgius, skaičius.“
Ukraina jau seniai geba smogti į Rusijos teritoriją, esančią tūkstančius kilometrų nuo fronto, bet per pastarąjį metų jos dronų technologijos tobulėjo greitai. Birželio pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė 40 dienas trukusią kampaniją, kurios metu bus intensyvuojami dronų smūgiai į Rusijos gilumą. „Tai yra rimta problema Rusijai, nes per pastarąsias 40 dienas paaiškėjo, kad jai yra rimta silpnybė, susijusi su atakų sulaikymu, o Ukraina sėkmingai pasiekia savo taikinius“, – paaiškina Natia Seskiuria, vyriausioji tyrimų darbuotoja Jungtinės Karalystės saugumo mąstymo centre RUSI.
Ukraina smogia į Rusijos ekonomiką: nuo naftos perdirbimo įmonių iki „Wildberries“ sandėlių
Nebe tai kasdieniniai smūgiai į Rusijos naftos perdirbimo įmones – Ukraina dabar reguliariai atakuoja naftos tankerių, elektrinių transformatorių ir platų energetikos infrastruktūrą. „Kijivas taip pat padidino orines atakas, siekdamas sutriuškinti Rusijos kariuomenės logistiką okupuotose rytų Ukrainos teritorijose“, – sako Poliščiuk.
Analitikai pastebi ir atakų į Rusijos ekonomiką padidėjimą. Pvz., Ukrainos vyriausybė teigia, kad „Wildberries“ sandėliai yra legitimūs kariniai taikiniai, nes ši kompanija aprūpina Rusijos fronto karius. Kijivas net ruošėsi smogti į Sankt Peterburgą ir Maskvą, norėdamas parodyti, kad karas artėja į paprastų rusų gyventojų namų duris. „Tai yra praktinis tikslas – sulėtinti Rusijos vasaros ofensyvą, priverčiant Rusiją skirti daugiau resursų dronų atakų atremimui“, – paaiškina Seskiuria.
Rusijos gynybos sistemų silpnybės: kodėl dronai tampa nauju ginklu
Anksčiau Rusija koncentravo savo oro gynybos sistemas prie Ukrainos sienos ir fronto linijos. Bet Ukrainos strategija – smogti į įvairias vietas okupuotose teritorijose ir Rusijoje, priverčianti Rusiją išsklaidyti savo gynybines sistemas. „Rusijos oro gynybos sistemos nebuvo sukurios kovai su dronais, o tradicinėms karinėms lėktuvams ir raketoms sunaikinti“, – sakė analitikai CNN.
Birželio mėnesį išvengta video, kur rusų kariai skubėtų reaguoti į ataką, šaudydami rankiniais oro gynybos sistemomis (MANPADS) tankioje greitkelyje. Ukraina taip pat smogė į okupuotą Krymą, o ACLED užfiksuavo didelį atakų skaičiaus padidėjimą į pusiasalio energetikos ir transporto infrastruktūrą.
Abi pusės smogia: kaip atsakomybė tampa vis didesnė
„Mes matome, kad visos tos atakos, kurias atlieka Ukraina, atspindimos ir Ukrainoje“, – sako Poliščiuk. „Pvz., po atakų į „Wildberries“, dabar Ukrainoje taikomi „Rozetka“ elektronikos parduotuvės sandėliai.“
Tarp fronto linijų ACLED užfiksuavo ginkluotų susirėmimų mažėjimą pastarąsiais mėnesiais. Rusija vis dar stengiasi prasiverti į priekį ir užimti mažų gyvenviečių, bet bendrasis judėjimas yra „labai lėtas“. Tačiau oriniame kare eskalacija vedė į dar didesnį civilinių aukų skaičių.
Civiliai – pagrindinė auka: kodėl skaičiai augo
Birželio mėnesį Jungtinės Tautos užfiksuavo didžiąjį civilinių aukų skaičų Ukrainoje nuo 2022 m. – 1 396 žuvusiųjų ir 7 978 sužeistųjų per pirmąjį šių metų pusmetį. Tai yra 37 % padidėjimas palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. Dauguma aukų įvyko Ukrainos vyriausybės kontroliuojamose teritorijose, bet kai kurios užfiksuotos ir okupuotose teritorijose.
Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad šių metų metu Rusijoje žuvo mažiausiai 797 civiliai. CNN ir tarptautinės stebėsenos grupės negali nepriklausomai patikrinti šio skaičiaus.
Rusija kas naktį atakuoja Ukrainą daugiau, nei pati patiria. Praėjusį mėnesį Maskva vidutiniškai kasdien atliko 172 atakas į Ukrainą, palyginus su 28 atakomis, kurias vidutiniškai atliko Kijivas. Be to, Rusija padidino dronų, kreiserinių ir balistinių raketų skaičiu kiekvienoje atako bangoje, siekdama pralaužti Ukrainos oro gynybą.
Balistinės raketos: naujas pavojus, kuriam reikalingi „Patriot“
Liepos mėnesį Rusija į Ukrainą paleido 139 balistines raketas – daugiau, nei bet kuriuo kitą šių metų mėnesį, pagal CSIS analizę. Balistinės raketos yra ypač sunkiai gynamos, nes jios judėdami greičiu ir aukštyje reikalauja JAV gaminamų „Patriot“ raketų, kurios yra brangios ir trūksta.
Prieš dvi savaites Kyjive ir aplinkiniuose rajonuose žuvo mažiausiai 17 žmonių, kai Rusija paleido daugiau nei dvidešimt balistinių ir laivų priešraketų. Nė viena iš jų nebuvo numušta. Zelenskis kartą po karto kreipėsi į sąjungininkus prašydamas daugiau „Patriot“ raketų, bet karas su Iranu komplikavo šį procesą, nes JAV ginklų atsargos sumažėjo.
Ar yra galimybė diplomatiniam sprendimui?
Be „Patriot“ raketų, kai kurie stebėtojai pastebi, kad JAV ir Europa galėtų daryti daugiau, kad sustiprintų Ukrainos poziciją ir leistų deryboms, kurios galų gale baigtų ketverių su puse metų trukusį karą. JAV iki 2025 m. vasario skyrė daugiau nei 130 mlrd. JAV dolerių (115 mlrd. eurų) paramos Ukrainai, pagal Kiel instituto duomenis. Bet Kongresas nepritarė jokioms naujoms didelėms finansinėms ar karinėms paramos Ukrainai paketams per antrąjį Trumpo kadenciją.
„Ukraina šiuo metu turi tam tikrą impulsą, ir yra įmanoma, kad derybos galėtų įvykti tuo metu, kai Kijivas yra patikimesnėje pozicijoje“, – sako Poliščiuk. „Bet iš to, ką mes matėme iki šiol, yra labai neefektyvu bandoma derėtis su Rusija.“
Seskiuria taip pat sako, kad šiuo metu nėra stiprios galimybės diplomatiniam sprendimui. „(Putinas) nebėra turi to įtakos, kurį turėjo tų dienų, kai pradėjo derėtis su JAV, o JAV tuomet buvo palankesnėje pozicijoje Rusijai“, – sako ji. „Aš manau, kad kita galimybė yra eskalacija, kuri, tikriausiai, yra daugiau tikėtina.“
Kas mums liko?
Orinis karas tarp Ukrainos ir Rusijos tampa vis intensyvesnis, o civiliai moka didžiąją kainą. Abi pusės smogia vis dažniau, o gynybos sistemos pralaužiamos. Tai reiškia, kad daugiau smūgių pasiekia taikinius, daugiau kritinės infrastruktūros yra pažeidžiama, o daugiau civilių žūva kiekvieną savaitę.
Gal laikas apklausyti: ar mes pasiruošę gyventi pasaulyje, kuriame orinis karas tampa nauja normalybe? Ar galime padaryti daugiau, kad sustabdytume šį ciklą? Ukrainos ir Rusijos pavyzdys parodo, kad karas nėra tik frontų linijose – jis yra ir danguje, ir mūsų namų duryse.
Autorius
Paulius Žemaitis
Paulius Žemaitis – įvairių temų autorius, kurio pagrindiniai akcentai – aktualumas, informatyvumas ir sklandus pateikimas. Jo straipsniuose skaitytojai greitai randa aiškiai išdėstytą, naudingą ir lengvai suprantamą informaciją.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.