Kremliaus taikinys – JAV pilietis Varšuvoje: ar Lenkijai pavyko sužlugdyti rusų sąmokslą?
Rugpjūčio 7-osios rytą Varšuvoje įprasta miesto rutina buvo tyliai pakeista – Lenkijos saugumo pareigūnai sulaikė vyrą, įtariamą Rusijos slaptųjų tarnybų užverbuotą pasikėsinimui į JAV pilietį. Ketvirtadienį šią informaciją patvirtino Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas: tai pirmas žinomas atvejis, kai Rusijos įsakymu buvo rengiamasi atakuoti JAV pilietį NATO šalies teritorijoje.
Ukrainiečių kilmės JAV pilietis, pasak Tusko, „buvo nepatogus Putino režimui“. Detalių premjeras neatskleidė, bet pažymėjo, kad operacija vyko bendradarbiaujant su JAV žvalgybos tarnybomis. Lenkijos pareigūnas Tomaszas Siemoniakas, atsakingas už žvalgybos veiklos priežiūrą, patvirtino – taikiniu pasirinktas JAV pilietis „ukrainiečių kilmės“.
Sulaikytasis Varšuvos policijos sprendimu trijų mėnesių laikotarpiui bus laikomas areštinėje. Rusijos užsienio reikalų ministerija į oficialų kreipimąsi neatsakė, o JAV valstybės departamentas tik patvirtino, kad žino apie pranešimus, tačiau detalių neteikia.
Sabotažas – ne šansas, o sistema
Ši istorija nėra pavienis atvejis – tai dalis didesnio žaidimo. Nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Vakarų žvalgybų pareigūnai ne kartą įspėjo, kad Maskva plėtoja tikslinių nužudymų kampaniją. Taikiniai – Rusijos aktyvistai, Ukrainos rėmėjai užsienyje, kariškiai perbėgėliai.
„Turime manyti, kad Putino režimas bandys eliminuoti žmones, kurie dėl įvairių priežasčių yra nepatogūs, įvairiose pasaulio vietose“, – pabrėžė Tuskas. Jo nuomone, Lenkija ir kitos valstybės turi būti pasirengusios atremti tokius veiksmus.
Agentūra AP suskaičiavo apie 200 sabotažo, padegimų ir kitų incidentų Europoje nuo karo pradžios, kuriuos Vakarų pareigūnai sieja su Rusija. Pats Vladimiras Putinas birželį AP duotame interviu tikino, kad Rusija nevykdo jokios sabotažo kampanijos prieš Europą. Žvalgybos atstovai šiais žodžiais nesuabejojo, tačiau neteikia jiems didelės reikšmės.
„Ši kampanija nėra atsitiktinumas ar sutapimas“, – anksčiau AP yra sakęs vienas aukšto rango Europos žvalgybos pareigūnas. – „Jai yra politinis sankcionavimas.“
Kaip Maskva elgėsi su nepageidaujamais asmenimis?
Rusijos metodai per pastaruosius du dešimtmečius keitėsi, bet principas liko tas pats – bet kokia kaina nutildyti tuos, kurie tampa nepatogūs.
2006 m. Londone radioaktyviu poloniu buvo nužudytas buvęs FSB karininkas Aleksandras Litvinenka. Britanijos teismai atsakomybę priskyrė Rusijai. 2018 m. Solsberyje nerviniu agentu „Novičiok“ mėginta nužudyti buvusį Rusijos karinės žvalgybos karininką Sergejų Skripalį – jis išgyveno, o Rusijos žiniasklaida apie pasikėsinimą kalbėjo kaip apie provokaciją.
2019 m. Berlyno parke buvo nušautas čečėnų sukilėlių vadas Zelimchanas Changošvilis. Žudikas Vadimas Krasikovas po kelerių metų buvo iškeistas į Vakaruose kalintus Rusijos šnipus ir Kremliuje asmeniškai pasveikintas Putino – tokios scenos iškalbingai parodo, koks Kremliaus požiūris į tokius žmones.
Šių metų birželį Rytų Lenkijoje netoli namų buvo nušautas rusų menininkas Robertas Kuzovkovas, geriau žinomas kaip Semionas Skrepetskis. Tuskas tuomet sakė, kad žmogžudystė turi politinio susidorojimo požymių, tačiau oficialiai jos Rusijai kol kas niekas nepriskyrė.
Pernai Prancūzijos žvalgyba sužlugdė planą nužudyti rusų tremtinį Vladimirą Osečkiną, kuris gyvena policijos apsaugoje ir padeda kariams perbėgėliams. Lietuvos pareigūnai taip pat užkirto kelią sąmokslams – vienam prieš Lietuvos pilietį, aktyviai remiantį Ukrainą, kitam – prieš rusų aktyvistą.
Vokietijoje užkardyti sąmokslai prieš ginklų įmonės vadovą, tiekusią ginklus Ukrainai, ir Ukrainos kariškį. Lenkija 2024 m. sulaikė asmenį, įtariamą sąmokslu nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Tais pačiais metais Ispanijoje buvo nužudytas Rusijos sraigtasparnio pilotas perbėgėlis – pagrindiniai įtariamieji – Rusijos operatyvininkai.
Kas toliau?
Varšuvos istorija parodo, kad Rusija neatsisako senų įpročių, o tiesiog keičia jų įgyvendinimo būdus. Pirmą kartą taikinyje atsidūrė JAV pilietis NATO teritorijoje – tai aiškus signalas, kad Kremlius nebijo kirsti ribų, kurias Vakarai laikė neliečiamomis.
Lenkija šįkart veikė greitai. Ypač svarbu, kad operacija vyko bendradarbiaujant su JAV žvalgyba – matyti, kad pasitikėjimas tarp sąjungininkų veikia. Tačiau lieka atviras klausimas: ką daryti, jei kada nors sąmokslas pavyks?
Tuskas akcentavo, kad reikia ruoštis įvairiems scenarijams. Rusijos kampanija, kurios metu bandoma daryti įtaką Europos šalims ir jų piliečiams, nesustos – kol Putino režimas matys, kad tokie veiksmai neša rezultatų. Todėl žvalgyboms tenka išlaikyti itin aukštą budrumo lygį.
Vienas dalykas tikrai aiškus: jei Rusijai pavyktų įgyvendinti tokį planą, Vakarų saugumo architektūra patirtų rimtą smūgį. O kas toliau – nežino niekas, gal tik patys Maskvos strategai. Klausimas, ar jie suvokia, kokias pasekmes tokie žaidimai gali sukelti.
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.