Trumpas vėl grasina Omanui: sąjungininkas, tarpininkas ar taikinys?
Vašingtonas vėl pakėlė balsą prieš Muskatą – ir vėl dėl Irano. Donaldas Trumpas pirmadienį pakartojo gegužės mėnesio grasinimą „susprausti“ Omaną, jei šis nesiliaus kalbėjęsis su Teheranu dėl Ormūzo sąsiaurio. Ironiška, bet būtent jis pats birželį pasirašė memorandumą, kuriuo įpareigojo Omaną vesti dialogą su Iranu. Regionas suglumęs, o buvęs JAV ambasadorius Omane Marcas J. Sieversas sako likęs „apstulbęs“.
„Galbūt Trumpas nenorėjo, kad tai būtų suprasta pažodžiui, o labiau norėjo atkreipti Omano dėmesį – ir aš tikras, kad jam pavyko“, – CNN sakė Sieversas. „Sunku įsivaizduoti, kad admirolas Cooperis planuotų bombardavimo reidus prieš Omaną“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje JAV Centrinės vadovybės vadą admirolą Bradą Cooperį.
Kas erzina Baltuosius rūmus?
Omanas karo metu save pozicionavo kaip neutralų tarpininką. Šalis palaiko ryšius su Iranu net tada, kai Tehranas paleido raketų ir dronų salvės į kaimynines arabų šalis – kartais ir į Omaną. Per visą karą Muskatas tęsė dialogą su Iranu dėl laivų, plaukiančių per strategiškai svarbų Ormūzo sąsiaurį, kuris eina per Omano teritoriją. Dabar šalis su Iranu derasi dėl vandens kelio valdymo, nors pasaulis nerimauja dėl Teherano ambicijų užgrobti šį spūsties tašką.
Būtent ši nepriklausoma Omano politika, anot analitikų, ir kelia Trumpo pyktį. „Jo frustracija kyla iš to, kad Muskatas vykdo nepriklausomą politiką Irano atžvilgiu, kuri ne visada sutampa su JAV pageidavimais. Ironiška, bet būtent tai ir leidžia Muskatui atlikti tarpininko vaidmenį, kuriuo Vašingtonas dažnai naudojasi palaikydamas ryšius su Teheranu“, – aiškina Hasanas Alhasanas, Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) vyresnysis bendradarbis.
Trumpas interviu „Fox News“ žurnalistui Trey’ui Yingstui buvo dar kategoriškesnis: „Jei Omanas stovės kelyje, mes juos subombarduosime iki pamatų.“
Regionas tyli, bet komentatoriai – ne
Įdomiausia, kad oficialus Omano atsakas – tyla. Vyriausybės pareigūnai neskubėjo nei smerkti, nei net komentuoti Trumpo grasinimų. Užsienio reikalų ministerija į CNN užklausą neatsakė. Regiono šalys taip pat laikėsi nuošalyje – jokio oficialaus pasmerkimo, jokios reakcijos.
Tačiau socialiniuose tinkluose omaniečiai liejosi kritika. Komentatorius Zakaria Al-Muharrmi priminė, kiek daug Omanas yra padaręs JAV: „Išmintingi Amerikos lyderiai žino, kad būtent Omanas išlaisvino daugelį sulaikytų Amerikos piliečių Teherane, įtikino husius nustoti apšaudyti Amerikos karo laivus ir yra raktas į Ormūzo sąsiaurio krizės sprendimą.“
Jis taip pat perspėjo, kad Trumpo „grubus tonas“ gali paskatinti Omaną atšaldyti pastangas, kurios padeda respublikonams išvengti „kylančių degalų sąskaitų“ ir „numatomo pralaimėjimo tarpiniuose rinkimuose“. Kitas komentatorius Abdullah Adawi sakė, kad Trumpas pasirinko „eskalaciją ir grasinimus“ sąjungininkui, kuris „laikosi savo pozicijos ir nepriklausomo sprendimo“.
Net kaimyniniuose Jungtiniuose Arabų Emyratuose politologas Abdulkhaleq Abdullah pavadino Trumpo grasinimus „visiškai nepriimtinais“ ir paragino Persijos įlankos šalis juos pasmerkti „pačiais griežčiausiais žodžiais“.
Diplomatijos paradoksas
Buvęs JAV diplomatas Sieversas pripažįsta, kad ankstesni Trumpo grasinimai „sujaudino“ Omaną, bet įspėja, kad Muskatas turėtų į juos žiūrėti rimtai. „Jau antrą kartą prezidentas grasina. Aišku, kad už to kažkas slypi, ir omaniečiai turėtų į tai atkreipti dėmesį.“
Kol kas neaišku, kiek Omanas ir Iranas yra pažengę derybose. Neaišku ir tai, ar Vašingtonas dalyvauja šiame procese. Būtent JAV nebuvimas, anot analitikų, gali būti viena iš priežasčių, kodėl Trumpas taip įsiuto.
Palyginimui – Kataras, kitas Persijos įlankos tarpininkas, savo derybas su Iranu glaudžiai koordinavo su JAV. Omanas gi renkasi savo kelią.
Birželį pasirašytas memorandumas, kuriuo abi pusės įsipareigojo per 60 dienų pasiekti „galutinį susitarimą“ dėl Ormūzo sąsiaurio valdymo, įšaldyto Irano turto ir branduolinės programos, pirmadienį baigė galioti. Taikos procesas strigo nuo pat pradžių: Iranas protestavo, kad laivai renkasi netinkamus maršrutus, ir ėmė į juos taikytis, o JAV atsakė intensyviais smūgiais. Iranas taip pat apšaudė raketomis ir dronais kaimynines šalis, kuriose įsikūrusios JAV bazės.
Dabar Omanas ir Iranas bando išspręsti būtent laivybos klausimą. Jei pavyks pasiekti susitarimą, kurį palaimintų Vašingtonas ir jo sąjungininkai, tai galėtų atverti kelią tolimesnėms deryboms dėl Irano branduolinės programos ir sankcijų.
Ar JAV supranta, ką daro?
„Trumpo pyktis Omanui yra ir klaidingai nukreiptas, ir trumparegiškas“, – sako Alhasanas. „Klaidingai nukreiptas, nes Omano tarpininkavimo prašė ne viena JAV administracija, įskaitant dabartinę. Trumparegiškas, nes Omanas greičiausiai bus raktas į bet kokį būsimą JAV–Irano taikos susitarimą ir sąsiaurio tranzito režimą.“
Analitikas pabrėžia, kad JAV strateginis patikimumas regione jau smarkiai apgadintas, ir „negali sau leisti prarasti tokio kritiškai svarbaus partnerio kaip Omanas“, ypač kai kalbama apie vieną svarbiausių ir labiausiai ginčytinų jūrų kelių pasaulyje.
Klausimas lieka atviras: ar Trumpo grasinimai – tik eilinis blefas, ar Baltieji rūmai tikrai pasirengę paaukoti sąjungininką, be kurio tarpininkavimo vargu ar pavyks išspręsti Irano krizę? Ir ar Omanas, išgirdęs tokius žodžius, vis dar norės būti tuo tiltu tarp Vašingtono ir Teherano?
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.