Netanyahu pykšteli Trumpui į akis: Gazos planas atmetamas, o laikrodis tiksi iki rinkimų
Įprastai Benjaminas Netanyahu mėgsta palikti duris atviras. Jei reikia užimti poziciją – įterps miglos, paliks sau erdvės manevruoti. Bet šįkart, kalbant apie Donaldo Trumpo „Taikos valdybos“ planą dėl Gazos, Izraelio premjeras nusprendė nesukti galvos. „Noriu būti tikslus: Izraelis nepriima 15 punktų dokumento“, – sekmadienį per ministrų kabineto posėdį pareiškė Netanyahu. Ir, kad niekam nekiltų abejonių, pakartojo antrą kartą: „Girdėjau žmones sakant: „Tu to nesakei“. Tai štai, sakau dar kartą: Izraelis nepriima 15 punktų dokumento.“
Skamba kaip atviras iššūkis. Rizikingas ėjimas, galintis užrūstinti Trumpą, kuriam šiuo metu reikia pergalių. Bet galbūt Netanyahu tiesiog neturi kito pasirinkimo? Artėjantys rinkimai, dešinieji koalicijos partneriai ir visuomenės nuotaikos verčia kalbėti griežtai. Tik kokia kaina?
Kas tas 15 punktų planas?
Trumpo administracijos „Taikos valdyba“ prieš pusantros savaitės paskelbė „istorinį susitarimą“ su Hamas dėl visiško jos nuginklavimo. Vyriausiasis pasiuntinys Nickolay Mladenovas aiškino, kad atidavimas ginklų turėtų vykti „sinchroniškai“ su Izraelio kariuomenės (IDF) pasitraukimu iš Gazos. Idėja – etapais: Hamas atiduoda ginklus, Izraelis dalimis traukiasi.
Netanyahu tokį scenarijų atmeta kategoriškai. „IDF nevykdys jokio pasitraukimo, kol Hamas nebus nuginkluotas. Ir kai sakau nuginkluotas, turiu omenyje sunkiąją ginkluotę, lengvąją – visą. Kalbame apie tikrą, o ne fiktyvų nuginklavimą“, – pabrėžė jis.
Po premjero pareiškimo Mladenovas sekmadienio vakarą bandė gelbėti situaciją Izraelio 12 kanale. Jis užsiminė, kad fazinis procesas vis dar galimas, bet Hamas turėtų žengti pirmas: „Niekas neprivalo nieko daryti, mažiausiai Izraelis, kol nematysime patvirtintų žingsnių vietoje. Jei yra patvirtintas ginklų perdavimas, jie atimami iš frakcijų, saugomi ir galiausiai padaromi nenaudojami, tada Izraelis traukiasi.“
Kodėl Netanyahu staiga toks tiesmukas?
Šioje arenoje skeptikų nestinga. Tiek Izraelis, tiek Hamas turi bendrą interesą – kad dėl nesėkmės kaltas būtų kitas. Hamas į Netanyahu žodžius reagavo santūriai: sako, kad lieka įsipareigoję planui ir tikisi, jog „Taikos valdyba“ darys spaudimą Izraeliui. Vis dėlto mažai kas tiki, kad Hamas tikrai atiduos visus ginklus – jie yra pagrindinis jos įtakos ir išlikimo garantas.
Bet klausimas kitas: jei Netanyahu taip netiki planu, kodėl turėjo taip viešai ir staigiai prieštarauti? Atsakymas – rinkimai. Iki Izraelio visuotinių rinkimų liko mažiau nei 12 savaičių, o apklausos Netanyahu nežada nieko gero.
Koalicija prieš rinkimus
Izraelio premjerai valdančiąją koaliciją turi lipdyti iš kelių partijų. Netanyahu, kaip pastebi apžvalgininkai, mėgsta savo būsimą koaliciją susidėlioti dar PRIEŠ rinkimus, o ne po jų. Tai reiškia, kad jam reikia dešiniųjų partnerių palaikymo jau dabar. O šie viešai kritikavo „Taikos valdybos“ planą ir net ragino atšaukti ankstesnį kabineto sprendimą dėl tarptautinių pajėgų dislokavimo Gazoje – net ir bandomajam projektui.
Netanyahu tyliai buvo patvirtinęs, kad bandomojoje zonoje gali prasidėti atstatymo darbai. Dešiniesiems tai – silpnumo ženklas. Tad sekmadienio pareiškimas – bandymas parodyti tvirtumą.
Kalbėjimas į rinkėjus
Bet būtų klaida manyti, kad tai tik dešiniųjų nuraminimas. Dauguma Izraelio rinkėjų, nors ir palankiai vertina Trumpą, mano, kad jis klysta, jei tikisi, jog Izraelis sutiks apriboti savo laisvę Gazoje. Nė vienas iš pagrindinių Netanyahu varžovų – nei Gadi Eisenkottas, nei Naftali Bennettas – net nekabina nosies dėl plano žlugimo.
Mladenovas bandė apeliuoti į Izraelio saugumo interesus, sakydamas, kad tik pilnas plano įgyvendinimas užtikrins, jog nepasikartos 2023-ųjų spalio 7-osios išpuolis. „Jei viskas baigsis ginčais ir vilkinimu, galiu užtikrinti, kad vienintelė alternatyva – Hamas persiginklavimas ir dar vienos spalio 7-osios rizika“, – įspėjo jis. Tačiau vargu ar tai padės surinkti balsų Izraelio politikams.
Trumpas tyli, bet ką tai reiškia?
Trumpas kol kas nekomentavo Netanyahu pareiškimo. Tik pasidalino Hillary Clinton palaikymo įrašu. „Taikos valdybos“ pareigūnai bando nuraminti – sako, kad užkulisiuose matomas bendradarbiavimas ir Izraelio karinė santūrumas pastarosiomis dienomis. Bet tai šalta paguoda dviem milijonams Gazos gyventojų, kurie vėl lieka už stalo ribų, be jokios realios galios nuspręsti savo likimą.
Netanyahu rizikuoja – atvirai paprieštarauti Trumpui nėra populiaru. Bet jo politinis išlikimas dabar svarbiau nei Vašingtono palankumas. Klausimas, ar Trumpas, kuriam ir taip reikia laimėjimų užsienio politikoje, atleis tokį viešą nepaklusnumą. Ar tai dar vienas įtrūkimas transatlantinėje – ir Izraelio bei JAV – santykių simfonijoje, ar tik trumpalaikė rinkimų audra, po kurios vėl sugrįš įprasta diplomatija? Ir svarbiausia – ką tai reiškia Gazos žmonėms, kurių ateitis vėl priklauso nuo dviejų lyderių užgaidų?
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.