Marijampolės nuteistasis: „Čia atbūnu bausmę, o gyvensiu ten, kur šeima“
Viename Marijampolės pataisos namų būryje šiuo metu gyvena 18 žmonių, nors telpa 24. Kitame – apie 200. Šis skaičių skirtumas, pasak vieno nuteistojo, nėra tik buities klausimas. Nuo jo priklauso, ar žmogus gali susikurti erdvę, susitarti su kameros kaimynais ir jaustis bent kiek saugus.
Su portalu zinios24.lt kalbėjęs vyras įkalinimo įstaigoje praleido pustrečių metų, liko dar septyneri su puse. Tai pirmas jo teistumas. Apie patį nusikaltimą jis nekalba, bet atvirai pasakoja, kaip atrodo gyvenimas už grotų ir kodėl ten vis dar klesti subkultūra.
Patarė „išmok čia gyventi“, bet jis laikosi kito požiūrio
Iki teismo vyras gyveno Vilniuje. Po nuosprendžio trumpai pabuvojo Pravieniškėse, vėliau atsidūrė Marijampolėje. Pirmas įspūdis, pasak jo, buvo keistas – nieko nežinojo nei kas laukia, nei kaip bus.
„Gavau paskyrimą į būrį, kuriame nėra subkultūros požymių. Mane priėmė normaliai“, – prisimena jis.
Nuteistieji jam patarė: „Išmok čia gyventi“. Tačiau vyras laikosi kitos pozicijos – jis čia laikinai.
„Čia atbūnu savo bausmę, o gyvensiu ten, kur mano artimieji, šeima“, – sako pašnekovas.
Subkultūra laikosi ant perpildytų būrių
Nors kalbama apie tvarką įkalinimo įstaigose, vyras sako, kad subkultūros požymių vis dar labai daug. Jis įsitikinęs: problema tiesiogiai susijusi su tuo, kiek žmonių gyvena vienoje erdvėje.
„Visi puikiai žino, kaip to išvengti. Viskas susiję su valstybės pinigais. Reikėtų mažinti nuteistųjų kiekį pataisos namuose. Kamerose turėtų sėdėti po 4 asmenis. Tada ta subkultūra pati išnyktų“, – dėsto jis.
Jo paties būryje sąlygos kitokios – maksimaliai čia telpa 24 žmonės, dabar gyvena 18. Tačiau yra būrių, kuriuose vienu metu būna apie 200 nuteistųjų. „Ten tai tikra tragedija. Žmogui neįmanoma nei pailsėti, nei savo erdvės susikurti“, – priduria.
Kodėl jis pateko į mažesnį būrį, vyras tiksliai nežino. Spėja, kad gal dėl amžiaus, gal todėl, kad pirmą kartą teistas ir neturi „nusistatymų ir patirčių“.
Saugumas – ne vienos savaitės problema
Savaitė prieš interviu Marijampolės pataisos namuose buvo nužudytas nuteistasis. Vis dėlto pašnekovas sako, kad tai ne išskirtinis atvejis, o nuolatinė rizika.
„Čia ne tik praeitą savaitę kažkas nutiko. Kiekvieną savaitę vis koks įvykis pasitaiko. Problema ta pati – per dideli būriai“, – aiškina jis.
Kai gyveni nedidelėje grupėje, anot jo, dar galima susitarti. Bet kai vienoje erdvėje sėdi 200 žmonių, susitarimas tampa beveik neįmanomas. „Ten daugiausia ir kyla problemų. Viskas verda tuose sektoriuose“, – pastebi nuteistasis.
Pokyčiai prasidėjo nuo vadovo keitimo
Marijampolės pataisos namų patalpos, pasak pašnekovo, seniai nebeatitinka poreikių. Jis sako, kad jų remontuoti nebėra prasmės – įstaiga griaunama, o kalbos apie uždarymą sklando nuo 2012 metų.
Tačiau gyvenimo sąlygos, jo teigimu, pastaruoju metu pagerėjo. Pokyčiai prasidėjo, kai buvusį direktorių laikinai pakeitė Gintaras Šarauskas.
„Atvykęs G. Šarauskas negailėjo laiko, domėjosi nuteistųjų gyvenimo sąlygomis. Sąlygos tikrai pagerėjo“, – vertina vyras. Jis priduria, kad visada atsiras tokių, kuriems niekada nebus gerai.
Bendravimas tarp nuteistųjų ir pareigūnų irgi keičiasi į gera. Nors pirmas šokas buvo jau paskirstymo metu, kai tuometinis vadovas kalbėjo žargonu ir siūlė uždaryti jį į „rabočkę“ – darbo grupę.
Laisvės planas: per metus atiduoti 40 tūkst. eurų
Vyras nuo pat pradžių dirba ir dalyvauja nuteistųjų taryboje. Apie laisvę jis stengiasi per daug negalvoti – sako, kad taip galima perdegti, nes laiko liko nemažai. „Gyveni, darai tai, ką gali padaryti geriausio, jog situacija keistųsi į gerą pusę“, – teigia jis.
Su šeima palaiko ryšį – kas tris mėnesius gauna trijų dienų pasimatymus, jau du kartus buvo išvykęs. Bendrauja su vaikais ir anūkais.
Jo planas atsidūrus laisvėje – lapkričio pradžioje gauti leidimą dirbti be sargybos. Vyras turi įmonę, kuriai dabar vadovauja sūnus, ir tikisi persikelti į Vilnių.
„Turiu teismo priteistų ieškinių, todėl norisi jų kuo greičiau atsikratyti. Jei mano planas pavyks, tai per metus tuos 40 tūkst. eurų atiduosiu. Tikrai uždirbu daug ir nėra problemos dėl to. Moku pinigus daryti“, – sako jis.
O apie stigmą, kuri lydi teistus žmones, jis sako: „Žmogus vertina kitą žmogų pagal tai, ką jis daro, o ne pagal tai, koks jis buvo. Bet kuris žmogus gali suklysti.“
Vis dėlto jo istorija atskleidžia ne tik asmeninį planą, bet ir sistemos klausimą: ar tokie planai gali tapti realybe, jei viskas priklauso nuo to, į kokį būrį pateksi?
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.