kriminalai

Moterų kalėjimas Panevėžyje: konfliktai, pakišti narkotikai ir administracijos spaudimas

Mykolas Stembra
2026 m. spalio 10 d.

Įžanga: istorija, kuri prasideda nuo vagysčių

Elena Aliskeva iš Panevėžio kalėjimo pasakoja, kad į kalėjimą pateko trečią kartą. Priežastis – vagystės parduotuvėse. Ji neslepia, kad vogė dėl pinigų narkotikams. Dvylika metų ją kamavo priklausomybė. Dabar ji stovi ant metadono programos ir bando mažinti dozes. „Noriu blaiviai išeiti, nes jeigu išeisiu į laisvę su metadonu, vėl pradėsiu vogti“, – sako ji. Jos istorija atskleidžia, kaip sunku ištrūkti iš užburto rato, kai sistema labiau linkusi bausti, o ne padėti.

Elena pasakoja, kad kalėjime praleido daugiau nei metus, o dabar jai liko penki mėnesiai. Ji tikisi, kad po to galės pradėti naują gyvenimą. Tačiau tai, ką ji patyrė už grotų, paliko žymę. Ji sako, kad anksčiau nebuvo agresyvi, o dabar pastebi, kad šaukia, pyksta. „Kalėjimas turi pakeisti žmogų? Aš nežinau, ką čia keičia. Viskas eina tik blogyn“, – sako ji.

Konfliktai, muštynės ir pareigūnų abejingumas

Vienas skaudžiausių įvykių, kurį Elena prisimena, nutiko sporto salėje. Įvyko žodinis konfliktas tarp kelių nuteistųjų. Vėliau, kai ji ėjo pro taksofonus, ją sustabdė pareigūnas ir liepė atlikti narkotikų testą. Ji sutiko. Tačiau netrukus atvedė ir kitas nuteistąsias, su kuriomis buvo konfliktas. Viena jų čiupo Eleną už plaukų, prasidėjo muštynės. Elena sako, kad pareigūnai viską matė, bet nesikišo. „Jie atvedė tas moteris paskui mane, nors žinojo, kad bus muštynės. Tai yra neapsaugojimas“, – tvirtina ji. Ji parašė skundą prokuratūrai dėl pareigūnų aplaidumo. Byla buvo iškelta tai, kuri ją užpuolė, bet Elena teigia, kad atsakomybės už nesaugumą niekas neprisiėmė.

Ji pasakoja, kad tokių konfliktų kalėjime daug. Dažnai jie kyla dėl smulkmenų, o sprendžiami jėga. Ji sako, kad anksčiau pareigūnai labiau saugodavo nuteistąsias, o dabar jaučiamas didelis spaudimas. Kratos vyksta penkias dienas iš eilės, ieškoma nežinia ko. Elena mano, kad taip bandoma įbauginti.

Pakišti narkotikai ir provokacijos

Elena pasakoja apie atvejį, kai vienai nuteistajai, Samantai Bumblei, buvo pakišti narkotikai. Tai įvyko jos džinsuose. Vėliau paaiškėjo, kad tai padarė kita nuteistoji, kuri vėliau prisipažino. Elena sako, kad tokie dalykai kalėjime nėra reti. „Jos pakišo, o paskui visiems pasakė, kad aš pakišau“, – pasakoja ji. Jos teigimu, taip siekiama sukelti konfliktą, parodyti, kas čia „viršininkas“. Ji pati buvo apkaltinta, kad kažką pakišo, nors nieko nepadarė. Ji rašė skundus, bet sulaukė atsakymo, kad skundai nepagrįsti.

Elena aiškina, kad administracija dažnai naudoja tokias provokacijas, kad sutrikdytų nuteistąsias. Jos teigimu, vienai nuteistajai buvo siūloma bendradarbiauti, duoti informacijos apie kitas. Už tai žadama tabako, pinigų. „Ji viešai sakė, kad jai atneša dovanų, nes ji duoda informacijos“, – pasakoja Elena. Toks elgesys sukelia pavydą ir pyktį. Moterys pradeda viena kitos nekęsti, o administracija tuo naudojasi.

Pavydas ir moterų tarpusavio kova

Elena sako, kad moterų kalėjime pavydas yra labai didelis. „Jei tu geriau apsirengusi, iš karto kyla pavydas. Jos gali pavogti rūbus, apatinius“, – pasakoja ji. Ji teigia, kad moterys nori atrodyti kaip vyrai, kad būtų stipresnės. Tačiau iš tikrųjų jos lieka pažeidžiamos. Konfliktai dažnai kyla dėl smulkmenų, o baigiasi muštynėmis ar įžeidimais.

Ji pasakoja, kad yra nuteistųjų, kurios mielai bendradarbiauja su administracija. Jos gauna privilegijų, o kitos jų nekenčia. Tai sukelia dar daugiau įtampos. Elena sako, kad ji pati niekada nesutiko bendradarbiauti. „Aš atsisakiau, nes nenoriu būti ta, kuri išduoda“, – sako ji. Tačiau ji pripažįsta, kad tokia pozicija kainuoja. Jai tenka kęsti spaudimą tiek iš administracijos, tiek iš kitų nuteistųjų.

Maistas, higiena ir kasdienybė

Elena pasakoja ir apie prastas sąlygas. Ji sako, kad maistas kalėjime yra blogas. „Mums priklauso mėsa, o atneša riebalus. Kažkada dirbau valgykloje ir mačiau, kaip jie atpjauna mėsą sau, o mums duoda tik tai, kas lieka“, – pasakoja ji. Ji rado plauką bulvėse, pakvietė pareigūnus, kad užfiksuotų. Tačiau sulaukė atsakymo, kad tai jos pačios plaukas, o skundas nepagrįstas. Ji sako, kad taip yra nuolat. Nuteistosios negali pasiekti teisingumo, nes pareigūnai visada teisūs.

Ji pasakoja, kad kratos vyksta labai dažnai. Per jas ieškoma narkotikų, telefonų, kitų draudžiamų daiktų. Elena sako, kad testai visada švarūs, bet tai netrukdo administracijai tęsti patikrinimų. Ji mano, kad taip daromas spaudimas. Ji jaučiasi pavargusi nuo nuolatinio stebėjimo ir įtampos.

Vestuvės už grotų

Vienas šviesesnių įvykių Elenos gyvenime – vestuvės. Jos vyras taip pat yra nuteistas. Vestuvės turėjo įvykti Alytuje. Tačiau Elena sako, kad jai buvo sudarytos kliūtys. Viena pareigūnė jai pasakė, kad ji tuokiasi tik dėl to, kad galėtų vežti narkotikus. „Jūs suprantate, kad mes kalėjime ir iš kalėjimo į kalėjimą narkotikų nevežame? Pas juos tokia logika“, – stebisi ji. Ji sako, kad tai tik dar vienas bandymas ją pažeminti.

Nepaisant visko, Elena tikisi, kad vestuvės įvyks. Ji nori, kad jos vyras būtų šalia, kad jie galėtų pradėti naują gyvenimą. Ji svajoja baigti metadono programą, rasti darbą, gyventi sąžiningai. „Nenoriu grįžti į tą rutiną. Noriu gyventi kitaip“, – sako ji.

Ko trūksta labiausiai

Elena sako, kad kalėjime trūksta žmogiškumo. Ji nesitiki, kad kas nors ją mylės, bet nori, kad su ja būtų elgiamasi oriai. Ji nori, kad administracija reaguotų į skundus, kad apsaugotų nuo smurto, kad padėtų numesti priklausomybę. Ji sako, kad dabar viskas eina tik blogyn. Ji jaučiasi palikta viena.

Jos istorija rodo, kad moterų kalėjimas nėra tik vieta atlikti bausmę. Tai vieta, kur susipina priklausomybės, smurtas, pavydas ir administracijos savivalė. Jei norime, kad žmonės pasikeistų, turime jiems sudaryti sąlygas. Jei norime tik bausti, tuomet ir toliau matysime tą patį: sugrįžtančius nuteistuosius ir dar labiau sulaužytus gyvenimus. Ką manote, ar Lietuvos kalėjimų sistema yra pasirengusi padėti moterims, kurios nori pradėti iš naujo? Pasidalinkite savo nuomone.

9 Peržiūros

Autorius

Mykolas Stembra

Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.

Komentarai

Nėra komentarų.

Pridėti komentarą