Pavojingos Vibrio bakterijos jau Baltijos jūroje: kam gresia didžiausia rizika ir kaip apsisaugoti?
Šią vasarą Baltijos jūra išties šilta – vandens temperatūra jau ne kartą perkopė 20 laipsnių. Tai džiugina poilsiautojus, kurie pagaliau gali mėgautis ilgai lauktomis maudynėmis. Tačiau, kaip perspėja mokslininkai, tokios sąlygos yra idealios ir pavojingų Vibrio bakterijų dauginimuisi. Nors užsikrėtimo atvejai Lietuvoje oficialiai nėra fiksuojami, užsienio šalyse ši infekcija jau nusinešė gyvybių. Tad ką apie šią grėsmę turime žinoti ir kaip apsisaugoti, kad vasara prie jūros nevirstų košmaru?
Kas yra Vibrio bakterijos ir kodėl jos pavojingos?
Vibrio genties bakterijos – tai natūraliai šiltuose, žemo druskingumo pakrančių vandenyse gyvenantys mikroorganizmai. Baltijos jūra dėl savo unikalaus hidrologinio režimo – mažo druskingumo, seklių įlankų ir vis šylančio vandens – yra joms itin palanki terpė. Pasak Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkės Marijos Kataržytės, šios bakterijos Baltijos jūroje ir Kuršių mariose gyvena nuolat, tačiau temperatūra yra tas lemiamas veiksnys, dėl kurio jų skaičius tam tikru laiku smarkiai išauga.
Pavojingiausia žmogui rūšis – Vibrio vulnificus, kurią kai kurie medikai vadina „mėsą ėdančia“ bakterija. Tai nėra mokslinis terminas, tačiau jis puikiai apibūdina šios bakterijos sukeliamas pasekmes – audinių nekrozę, kuri gali išplisti žaibišku greičiu. Užsikrėtus per odos pažeidimą, bakterija gali sukelti sunkias odos ir minkštųjų audinių infekcijas, o jai patekus į kraują – gyvybei pavojingą septicemiją. Jos mirtingumas siekia apie 20–30 procentų, ypač tarp rizikos grupių asmenų.
Be Vibrio vulnificus, pavojų kelia ir kitos šios genties bakterijos – Vibrio parahaemolyticus ir Vibrio alginolyticus. Pirmoji dažniausiai sukelia virškinimo trakto infekcijas, ypač pavartojus netermiškai apdorotų jūros gėrybių, antroji – odos ir ausų infekcijas. Tačiau būtent Vibrio vulnificus kelia didžiausią grėsmę, nes jos sukeliamos infekcijos yra pačios sunkiausios ir dažniausiai reikalauja skubios medicininės intervencijos, kartais net chirurginio audinių pašalinimo ar galūnės amputacijos.
Kodėl šiemet situacija ypač aktuali?
Šių metų vasara Baltijos jūros regione yra neįprastai šilta. Vandens temperatūra virš 20 laipsnių užfiksuota jau birželio mėnesį, o dabar, per antrąją karščio bangą, ji išlieka aukšta. „Kai Baltijos jūros vanduo įšyla iki 20 laipsnių, tai jau laikome šilta jūra. Tačiau tokia šilta jūra patinka ne tik poilsiautojams, bet ir šioms bakterijoms“, – perspėjo M. Kataržytė. Anot jos, kuo ilgiau išsilaiko šiltas vanduo, tuo palankesnės sąlygos bakterijoms daugintis ir didesnė tikimybė su jomis susidurti.
Ši tendencija kelia susirūpinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos jūros regione. Vokietijoje, kur pajūrio paplūdimiuose kasmet lankosi milijonai turistų, šiemet jau užfiksuoti du mirties atvejai, susiję su Vibrio vulnificus infekcija. Tai gerokai daugiau nei įprastai – Vokietijoje per metus vidutiniškai registruojamas vienas ar du tokie atvejai. Pasak mokslininkų, tai tiesiogiai siejama su aukštesne vandens temperatūra Baltijos jūroje.
Kaip užsikrečiama?
Yra du pagrindiniai užsikrėtimo Vibrio bakterijomis būdai, ir abu jų kelia pavojų vasaros poilsiautojams.
Pirmasis ir dažniausias – per atvirą žaizdą. Maudantis šiltame jūros vandenyje, bakterijos gali patekti į organizmą per odos pažeidimus – net ir mažus įbrėžimus, įpjovimus, įdrėskimus, taip pat per šviežias tatuiruotes ar auskarų vietas. Užtenka vos kelių valandų, kad infekcija pradėtų plėstis, o pirmieji simptomai – odos paraudimas, tinimas, skausmas – gali pasirodyti per 12–72 valandas. Jei žmogus nepastebi šių signalų arba juos ignoruoja, infekcija gali greitai išplisti į kraują.
Antrasis būdas – per maistą. Valgant žalias ar nepakankamai termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres, kurios kaupia bakterijas, galima užsikrėsti virškinimo trakto forma. Nors šis kelias labiau būdingas šiltesniems kraštams, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regionui, kur mėgstamos žalios jūros gėrybės, mokslininkai perspėja, kad ir Baltijos jūros regione galimi tokie atvejai, ypač jei poilsiautojai parsiveža užsikrėtusių gėrybių iš kelionių.
Kam gresia didžiausia rizika?
Sveikiems žmonėms su stipria imunine sistema infekcija dažniausiai sukelia lengvus virškinimo sutrikimus arba praeina be simptomų. Tačiau tam tikroms grupėms rizika susirgti sunkia, gyvybei pavojinga forma yra žymiai didesnė, ir šie žmonės turėtų būti ypač atsargūs.
Pirmoje vietoje – asmenys su atviromis žaizdomis. Tai didžiausia rizikos grupė. Net ir menkiausias įbrėžimas, įpjovimas ar įdrėskimas gali tapti vartais bakterijoms. Todėl specialistai nerekomenduoja maudytis, jei turite nors ir nedidelių odos pažeidimų. Jei maudynių išvengti negalima, žaizdą būtina uždengti vandeniui atspariu tvarsčiu.
Antra grupė – asmenys su nusilpusia imunine sistema. Tai žmonės, sergantys vėžiu, ŽIV, gaunantys chemoterapiją ar imunitetą slopinančią terapiją. Jų organizmas nepajėgus efektyviai kovoti su patekusia bakterija, todėl infekcija plinta sparčiau ir sukelia sunkesnių komplikacijų.
Trečia grupė – sergantieji lėtinėmis ligomis. Ypač pavojingos yra kepenų ligos (cirozė, hepatitas), cukrinis diabetas, talasemija, taip pat asmenys, kuriems neseniai atlikta skrandžio operacija arba kurie vartoja vaistus skrandžio rūgšties kiekiui mažinti. Šios būklės silpnina organizmo gebėjimą atremti Vibrio bakterijų sukeltą infekciją.
Ketvirta grupė – vyresnio amžiaus žmonės, ypač vyresni nei 60 metų. Su amžiumi imunitetas natūraliai silpnėja, todėl vyresni poilsiautojai turėtų būti ypač atidūs ir vengti rizikingo elgesio.
Kaip atpažinti infekcijos simptomus?
Ankstyvas simptomų atpažinimas gali išgelbėti gyvybę. Užsikrėtus Vibrio parahaemolyticus, kuri dažniausiai sukelia virškinimo trakto infekciją, simptomai pasireiškia per 12–24 valandas: viduriavimas, pilvo spazmai, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas. Kartais liga primena dizenteriją – su karščiavimu ir kraujingomis išmatomis. Lengvi atvejai dažniausiai praeina savaime per kelias dienas.
Tačiau Vibrio vulnificus sukelta infekcija yra kur kas pavojingesnė. Užsikrėtus per žaizdą, pirmieji simptomai gali pasireikšti per 12–72 valandas: odos bėrimas, paraudimas, greitas tinimas ir stiprus skausmas, oda tampa jautri, atsiranda skysčio pripildytų pūslelių, pakitusios spalvos. Jei bakterija patenka į kraują, prasideda karščiavimas, šaltkrėtis, sumažėja kraujospūdis – tai gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios hospitalizacijos.
Kaip apsisaugoti?
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ir mokslininkai pateikia keletą paprastų, bet gyvybiškai svarbių rekomendacijų, kurių laikantis galima ženkliai sumažinti užsikrėtimo riziką.
Pirma ir svarbiausia – venkite maudytis, jei turite atvirų žaizdų. Tai pagrindinė prevencinė priemonė. Jei ant odos yra nors menkiausias pažeidimas, geriau likti ant kranto arba maudytis baseine. Jei maudymosi išvengti negalima, žaizdą būtina uždengti vandeniui atspariu tvarsčiu, kuris nepraleistų drėgmės.
Antra – po maudynių kruopščiai nusiplaukite odą. Išlipus iš jūros, ypač vietas, kur buvo įbrėžimų arba kur oda buvo pažeista, būtina kruopščiai nuplauti geriamu vandeniu su muilu. Tai pašalina bakterijas nuo odos paviršiaus ir sumažina riziką, kad jos pateks į organizmą.
Trečia – būkite atsargūs su jūros gėrybėmis. Venkite valgyti žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių, ypač keliaudami į pietinius kraštus, kur tai populiari tradicija. Jei valgote jūros gėrybes, įsitikinkite, kad jos yra tinkamai išvirtos ar iškeptos.
Ketvirta – informuokite gydytoją. Pastebėję odos paraudimą, tinimą, skausmą ar karščiavimą po maudynių jūroje, būtinai apie tai pasakykite gydytojui. Kuo greičiau infekcija bus diagnozuota, tuo efektyvesnis bus gydymas antibiotikais ir mažesnė komplikacijų rizika.
Penkta – nesidrovėkite kreiptis pagalbos. Jei turite lėtinių ligų arba priklausote rizikos grupei, prieš kelionę prie jūros pasitarkite su gydytoju. Jis gali patarti, ar jums saugu maudytis, ir kokių papildomų atsargumo priemonių imtis.
Ar bijoti maudytis?
Nors informacija apie pavojingas bakterijas gali gąsdinti, svarbu išlaikyti ramybę ir nepanikuoti. Kaip pabrėžia specialistai, užsikrėtimo atvejai yra labai reti, o sveikiems žmonėms pavojus minimalus. Per metus visoje Baltijos jūros pakrantėje užfiksuojama vos keli šimtai atvejų, o mirtingumas siekia mažiau nei 0,1 procento tarp sveikų suaugusiųjų.
Pagrindinė prevencinė priemonė – asmeninė atsakomybė už savo sveikatą. Jei turite žaizdų ar priklausote rizikos grupei – geriau šiltą jūros vandenį pakeiskite baseinu ar dušu. Jei jaučiatės sveiki – mėgaukitės jūra, bet nepamirškite paprastų saugumo taisyklių.
Šią vasarą mėgaukimės jūra, bet darykime tai išmintingai – saugokime savo odą, o pajutę neįprastus simptomus, nedelskime kreiptis į medikus. Juk atsakingas požiūris į savo sveikatą yra geriausia apsauga nuo bet kokių infekcijų.
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.