Valgymo sutrikimai – ne tik moterų problema: kodėl vyrai kenčia tyloje?
Kai Ryanas Sheldonas pranešė šeimai, kad serga valgymo sutrikimu, jie sumišę nusijuokė. Kai kreipėsi į gydytoją, šis pripažino, kad simptomai buvo praleisti, nes jis niekada nebūtų pagalvojęs, kad Ryanui gresia pavojus. O kai Ryanas pradėjo viešai kalbėti apie savo patirtį, vienas klausytojas – irgi gydytojas – atsistojo ir pareiškė, kad jam buvo nustatyta neteisinga diagnozė, nes jis nebuvo nei pernelyg liesas, nei pernelyg stambus.
Ši istorija atskleidžia skaudžią tiesą: valgymo sutrikimai vyrams ir berniukams dažnai lieka nepastebėti, nes visuomenėje vyrauja stereotipas, kad tai – tik moterų problema. Tačiau statistika rodo, kad maždaug vienas iš trijų valgymo sutrikimų paveikia vyrus ar berniukus. Vien Jungtinėse Valstijose 10 milijonų vyrų susiduria su valgymo sutrikimais, tačiau dauguma jų niekada nesulaukia pagalbos.
Kaip atrodo valgymo sutrikimai vyrams?
Kai kalbame apie valgymo sutrikimus, dažnai įsivaizduojame paauglę merginą, kuri riboja maisto kiekį, per daug sportuoja arba slapta persivalgo ir vemia. Vyrai tikrai gali patirti valgymo sutrikimus taip pat, kaip ir moterys. Tačiau vyrai taip pat susiduria su specifiniu socialiniu spaudimu atitikti tam tikrus kūno tipus, kuriuos visuomenė laiko priimtinais – pavyzdžiui, raumeningą superherojų arba liesą kompiuterių geeką.
Šie idealai skatina ne tik kalorijų ribojimą, bet ir priešingą elgesį – pernelyg intensyvias treniruotes, baltymų perteklių ir griežtą riebalų bei angliavandenių apribojimą. Kada domėjimasis savo kūnu tampa valgymo sutrikimu? Kai jūsų elgesys ir kasdienis gyvenimas pradeda būti valdomas griežtų taisyklių, kurias nustatote sau dėl kūno idealo.
„Pagrindinis kriterijus turėtų būti: ar tai trukdo žmogui gyventi normalų ir funkcionalų gyvenimą?“ – sako daktaras Stuartas Murray iš Pietų Kalifornijos universiteto.
Kodėl vyrams sunku gauti pagalbą?
Jei vyrai taip pat kenčia nuo valgymo sutrikimų, kodėl mes apie tai negirdime? Atsakymas – stigma ir atskirtis. Nors anoreksija nervoza pirmą kartą buvo diagnozuota tiek berniukams, tiek mergaitėms dar XIX amžiuje, vėliau berniukai buvo pašalinti iš tyrimų ir diagnostikos kriterijų.
Iki neseniai krūtų pokyčiai ir menstruacijų nebuvimas buvo pagrindiniai valgymo sutrikimų diagnostikos kriterijai. Nors kriterijai nuo to laiko pasikeitė, vyrai ir berniukai vis dar yra pašalinami iš daugumos tyrimų. Ši atskirtis dažnai sukelia stigmą – vyrai ir berniukai, taip pat jų aplinka, neatpažįsta sutrikimo požymių arba delsia kreiptis pagalbos, nes mano, kad tai grasina jų vyriškumui.
Be to, sutrikusio valgymo elgesys vyrams dažnai yra netgi skatinamas socialiniuose tinkluose. Įžymybės ir influenceriai dalijasi savo ekstremaliomis treniruotėmis, kūno nuotraukomis ir apgaulingais „cheat day“ patiekalais, kurie turėtų „apgauti“ kūną, kad jis nepatektų į badavimo režimą. Nekreipiant dėmesio į kontekstą, beveik kiekvienas gydytojas tokį elgesį klasifikuotų kaip bulimiją. Tačiau vyrų atveju tai dažnai vertinama kaip „prosocialus būdas tapti raumeningesniam“.
Ką galime padaryti?
Daugelis šeimų ir šeimos gydytojų vis dar nėra susipažinę su valgymo sutrikimų požymiais berniukams ir vyrams. Pirmas žingsnis – žinoti, į ką atkreipti dėmesį. Tai gali būti pernelyg didelis dėmesys kūnui, griežtos mitybos taisyklės, per didelis sportavimas, socialinių situacijų vengimas dėl savo išvaizdos arba nuolatinis nepasitenkinimas savo kūnu.
Svarbu suprasti, kad valgymo sutrikimai nėra lyties klausimas – tai psichinės sveikatos problema, kuri gali paliesti bet ką. Kuo daugiau kalbėsime apie tai, kad vyrai ir berniukai taip pat kenčia nuo šių sutrikimų, tuo lengviau jiems bus pripažinti problemą ir kreiptis pagalbos.
Jei jūs ar jūsų artimasis susiduria su panašiais simptomais, svarbu kreiptis į specialistą, kuris supranta, kad valgymo sutrikimai nepriklauso nuo lyties. Ir atminkite – pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas, o drąsos ir atsakomybės už savo sveikatą požymis.
Autorius
Alma Rudokaitė
Alma Rudokaitė – vyriausioji šio tinklaraščio redaktorė, kuri kasdien įkvepia tūkstančius skaitytojų keisti savo gyvenimą nuo mažų, bet prasmingų žingsnių. Ji dalijasi ne teorijomis, o praktiškai pritaikomomis įžvalgomis – nuo subalansuotos mitybos iki paprastų kasdienių ritualų, kurie padeda pajusti daugiau energijos ir vidinės ramybės. Danielės tekstuose atsispindi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir asmeninė patirtis, todėl kiekvienas patarimas atrodo artimas, suprantamas ir lengvai įgyvendinamas. Jos credo: sveikata prasideda ne nuo didelių pertvarkymų, o nuo sąmoningo pasirinkimo čia ir dabar.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.