Ar Rusija pajėgi atverti naują frontą? Ekspertai įspėja: hibridinis karas jau vyksta
Ar kada pagalvojote, kad karas prie jūsų namų slenksčio gali prasidėti ne nuo tankų, o nuo išjungtos šviesos ar sugedusio telefono? Pastarosiomis dienomis Baltijos šalių lyderiai skambina pavojaus varpais – Rusija, anot žvalgybos, ruošia ne plataus masto invaziją, o kažką kur kas klastingesnio. Ir ekspertai sako: tai ne tik grėsmė, tai jau realybė, su kuria gyvename.
Ne invazija, o provokacija – kas tai reiškia?
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, remdamasis žvalgybos duomenimis, patvirtino, kad yra informacijos apie galimas Rusijos „ribotas kinetines operacijas“ prieš kritinę infrastruktūrą [citation:1]. Tai skamba sudėtingai, bet iš esmės reiškia viena: vietoj tankų prie sienos galime sulaukti išjungtos elektros, sutrikusio interneto, sugedusių traukinių ar net padegimų.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkēvičius šią savaitę pridūrė, kad šie keli mėnesiai gali būti lemiami [citation:6]. Anot jo, Rusija gali „netiesiogiai išbandyti NATO 5-ojo straipsnio reagavimo mechanizmus“ – tai yra, pabandyti pamatyti, kaip Aljansas reaguotų į provokaciją, kuri nėra aiškus karo veiksmas, bet ir neša grėsmę.
Hibridinis karas – ne ateitis, o dabartis
Politologas Giedrius Česnakas pabrėžia, kad Baltijos šalys visada buvo potencialus hibridinių atakų taikinys. Ir tai nėra naujiena: nuo 2021 metų Baltarusijos organizuotos nelegalios migracijos srautai iki kibernetinių atakų – visa tai yra hibridinio karo dalis [citation:2].
„Aš tikrai negalėčiau atmesti, kad kažkas didesnio gali įvykti. Dėl konvencinės invazijos tikimybė yra žymiai mažesnė, nes per NATO vyksta neabejotinas stebėjimas, kas vyksta prie sienų“, – aiškina Česnakas.
Tačiau hibridiniai išpuoliai – kitas reikalas. Nuo padegimų iki „nuklydusių“ dronų, nuo GPS trukdymo iki dezinformacijos – šie veiksmai yra sunkiai fiksuojami ir dar sunkiau priskiriami konkrečiam užsakovui. Ir būtent čia slypi didžiausias pavojus.
Kodėl Rusijai tai naudinga?
Karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis atkreipia dėmesį į svarbų aspektą: Rusijai šiandien svarbiausia ne naujas frontas, o vidaus auditorija. Karas Ukrainoje užsitęsė, pažadai apie pergalę neišsipildo, o Kremliui reikia paaiškinti savo piliečiams, kodėl taip nutinka.
„Per savo piliečius ji negali pakeisti nuomonės ir pasakyti, kad mes negalime apsiginti nuo rusų vadinamos silpnos Ukrainos. Todėl Kremliui reikia rasti priežastį, kodėl ukrainiečiams sekasi. Ką mes jau girdėjome – kad Baltijos šalys suteikia oro erdvę, kad kitos valstybės padeda. Rusams tokia eskalacija labai naudinga būtent dėl vidinės auditorijos“, – komentuoja Antanaitis.
Tai reiškia, kad provokacijos prieš Baltijos šalis gali būti ne tik bandymas išbandyti NATO, bet ir spektaklis Rusijos vidaus rinkai – būdas parodyti, kad „prieš mus kariauja visa NATO“. Ir šis naratyvas, deja, veikia.
O kaip gi NATO?
NATO ambasadorius Darius Jauniškis ramina: konvencinės invazijos tikimybė maža, nes Rusijos kariuomenė per daug išsekusi kare Ukrainoje [citation:2]. Tačiau hibridinėms atakoms atremti reikia visiškai kitokio pasiruošimo.
Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia – ne panikuoti, o būti budriems. Estija jau stato įtvirtinimus prie sienos, Lietuva sustiprino kritinės infrastruktūros apsaugą. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sako: „Mes nebijome, bet ruošiamės“ [citation:1].
O ką tai reiškia jums?
Ši istorija nėra tik politikų ir generolų reikalas. Hibridinis karas veikia per kasdienybę: gali sutrikti bankų sistemos, gali dingti elektra, gali sklisti dezinformacija, kuri sėja baimę ir nepasitikėjimą. Geriausias ginklas prieš tokį karą – informuotumas ir ramybė.
Verta sekti ne tik sensacingas antraštes, bet ir oficialią informaciją. Pasitikėkite patikimais šaltiniais, nepasiduokite provokacijoms ir atminkite: vieningas visuomenės atsakas yra geriausia apsauga.
O kaip jūs jaučiatės dėl šių įspėjimų? Ar jaučiate, kad hibridinis karas paliečia jūsų kasdienybę, ar tai vis dar atrodo tolima abstrakcija? Pasidalinkite savo mintimis – diskusija apie saugumą prasideda nuo pokalbio.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.