Danguolė Rasalaitė: 16-metė iš Kauno, kurią Švedijoje pavertė vergove ir kuri neturėjo kur grįžti
Tai viena jautriausių ir skaudžiausių lietuvės paauglės istorijų, kurią daugelis jau pamiršo arba apskritai net nėra girdėję. Danguolės Rasalaitės atvejis puikiai nusako tų laukinių laikų nestabilumą ir kriminalinį žiaurumą. Tai istorija apie šešiolikmetę, kuri norėjo užsidirbti, norėjo pabėgti nuo vienatvės, norėjo geresnio gyvenimo. Ir atsidūrė pragare, iš kurio nebebuvo kur grįžti.
Kaip viskas prasidėjo?
1999-aisiais šešiolikametė Danguolė Rasalaitė sutiko nedaug pažįstamą vyrą vardu Giedrius. Jis žadėjo gerą uždarbį ir išsigelbėjimą iš sunkaus gyvenimo. Jis pakvietė ją į Švediją, pažadėjo surasti jai darbą daržovių ūkyje. Po mažiau nei metų Švedijos mieste Malmėje praeiviai aptiko po tiltu gulinčios merginos kūną. Tai buvo Danguolė. Ir tai, ką pareigūnai apie ją išsiaiškino, pašiurpino net visko mačiusius tyrėjus.
Vaikystė, kuri niekada nebuvo saugi
Danguolė užaugo Kauno Šančių rajone, paprastoje to meto šeimoje. Ji buvo tyli, drovi ir gerai mokėsi. Gyveno su patėviu, mama ir vyresne seserimi. Su biologiniu tėvu, kuris ilgą laiką sėdėjo kalėjime, po tėvų išsiskyrimo Danguolė nebendravo. Jos pavardė buvo pakeista į patėvio. Tačiau motinos Reginos santuoka su dukros patėviu ilgai netruko. Ir kaip daugelis lietuvių, ypač vienišų motinų, sunkiais laukinių 90-ųjų laikais, Regina ieškojo bet kokių progų užsidirbti bei susikurti geresnį gyvenimą.
1997-aisiais ji nusprendė keltis į Jungtines Amerikos Valstijas, kur galėtų gauti vadinamąją žalią kortą ir ten likti visam laikui. Taip pradėjo savo netrumpą vizos gavimo procesą. Tam Danguolės motinai reikėjo daug pinigų, todėl moteris pardavė namą ir nusipirko vieno kambario bendrabučio butą laikinam gyvenimui. Tuo tarpu Danguolė išvyko pas seserį į Vokietiją. Ten pradėjo lankyti brangią lietuvių mokyklą. Jai buvo išnuomotas gražus bendrabučio kambarys.
Keturių kambarių bute, svetimoje šalyje ir likusi be mamos, keturiolikmetė paauglė ėmė maištauti ir prašiau mokytis. Ji dažnai gaudavo pastabas mokykloje, įsiveldavo į konfliktus ir galiausiai buvo palikta antriems metams kartoti kurso.
Galiausiai gavusi ilgalaikę vizą, Regina į Ameriką išvyko viena. Iš pradžių norėjo įsitvirtinti ir sulaukti, kol Danguolė sukaks 16 metų ir ji galės išvykti be patėvio sutikimo. Mama galvojo, kad dukra jau savarankiška ir sugebės palaukti, kol ši susitvarkys ir pakvies atvykti už Atlanto. Vėliau Danguolė buvo grąžinta į Lietuvą. Mama išvykus, apsistojo pas tetą Ireną ir jos šeimą. Ten pradėjo eiti į vietinę mokyklą – Žiežmarių gimnaziją. Naujoje mokykloje nepritapo, todėl nusprendė jos nebelankyti. Nebaigė nei devynių klasių.
Vienatvė, kurią užpildė svetimi žmonės
Kadangi tetos butas buvo per ankštas, Danguolė išsikraustė gyventi viena. Gyveno landyne primenančiame mamai priklausančiame bendrabutyje. Jis beveik visas buvo apleistas. Ten dauguma kaimynų buvo likę girtuokliai ir visokie valkatos. Netoli gyvenusi ir šiek tiek Danguole pažiūrėjusi Irena išsiskyrė su vyru ir galiausiai išvyko pas seserį į Jungtines Valstijas. Danguole pasirūpinti tuomet turėjo močiutė, bet ji buvo sena ir nepajėgė. Be to, ji dienas leisdavo turguje, kur pardavinėdama daržoves bandė prisidėti prie pensijos.
Viena Danguolės draugė pasakojo, kad močiutė mamos iš Amerikos siunčiamus pinigus pasisavindavo ir Danguolei beveik nieko nelikdavo. Ar tai tiesa, patikrinti sunku. Be priežiūros likusi nepilnametė jautėsi vieniša, kaltino mamą, kad ją paliko vieną, pyko ir ant giminių, kad ją nepadeda. Tuomet ėmė dar labiau maištauti. Pradėjo nežinia kur plavinėti, nustojo bendrauti su giminaičiais, namuose nakvojo retai. Grįždavo tik nusiprausti ar persirengti. Kaimynai vėliau žurnalistams pasakojo, kad pas ją neva kartais ateidavo nežinomi vyrai. Ją kažkur išsivesdavo.
Laiškas, kuris galėjo viską pakeisti
Apie tokį dukros gyvenimą motina Amerikoje buvo žinojusi, tačiau grįžti negalėjo, nes laukė, kol bus suteikta pilietybė. Visgi 1999-aisiais mama Regina parašė Danguolei laišką. Jame rašė, kad jau įsitvirtino, susituokė su amerikiečiu ir yra pasirengusi dukrą priimti gyventi kartu. Tačiau motinai atgal atrašė ne dukra, o dabar jau buvęs Irenos vyras. Jis atrašė, kad Danguolės neranda jau ilgą laiką. Galiausiai paauglė buvo paskelbta kaip dingusi be žinios.
Tų pačių metų rudenį Danguolė, lydima trisdešimtmečio vyro, neva jos vaikino, atvyko pas savo draugę Kristiną. Paprašė paskolinti pasą, matėjo vykti į Švediją, kur tasai vyras buvo pažadėjęs darbą daržovių ūkyje. 19-metė Kristina savo pasą visgi paskolino už pinigus, ir 1999-aisiais Danguolė išskrido į Švediją.
Pragaras, kuris truko mėnesį
Ji buvo nuvežta į butą šalia Malmės miesto. Ją ten priėmė rusiškai kalbantys prekeiviai žmonėmis. Ten ji suprato, kad čia atvyko visiškai ne daržovių skinti. Savo paso ji neturėjo, bet ir tas kolintas iš jos buvo atimtas. Jai buvo pasakyta, kad dabar ji turės atidirbti savo kelionės išlaidas ir seksualiai tenkindama klientus uždirbti 20 000 Švedijos kronų.
Čia prasidėjo Danguolės pragaras. Užrakintame bute su šešiolikamete vienas po kito atėję vyrai darė ką norėjo. Už nepaklusnumą ji buvo mušama. Vienas liudininkas pasakojo: „Nes kaip jinai man pasakojo, tai sakė per dieną būdavo 30 bachūrų, pereidavo, išprievartaudavo jie.“ O kas ją vertė? „Nieko, prigąsdindavo, mušdavo ir viskas.“
Po maždaug mėnesio prievartavimo jai pavyko ištrūkti per langą, bet pinigų ji neturėjo. Visą uždarbį savindavosi rusakalbiai prekeiviai žmonėmis. Tai buvo jau 2000-ieji. Pirmoji Naujųjų metų savaitė. Giedrius ir jo prekybos žmonėmis tinklo gauja jos ieškojo po visas apylinkes, parduotuves ir naktinius klubus. Viena mergina sakė, kad jei būtų Danguolę radęs, tikrai būtų užmušęs. Paauglei pavyko nusigauti iki Malmės. Ten ieškodama pagalbos, ji susipažino su makedoniečiu, kuris pasiūlė pas jį pernakvoti. Vakare nepažįstamas vyras prisikvietė draugų iš Rytų Europos, ir visi nepilnametę pradėjo žaginti.
Mirtis po tiltu
Tą pačią dieną po greitkelio viaduko tiltų jos kūną aptiko praeiviai. Danguolę greitoji nugabeno į ligoninę, kurioje po trijų dienų, taip ir nei karto neatgavusi sąmonės, mirė. Niekas nematė, ar Danguolė nušoko pati, ar buvo nustumta. Švedijos pareigūnai nežinojo, kaip auką identifikuoti, bet pagal kišenėje buvusį raštelį su telefono numeriu jie atrado butą, kuriame ji buvo prievartauta ilgiau nei mėnesį. Ten rado jos daiktus ir neišsiųstus laiškus draugams. Būtent iš jų tapatybė ir buvo nustatyta. Susisiekus su kolegomis Lietuvoje paaiškėjo, kad paauglė ieškoma kaip dingusi.
Tame pačiame bute policija rado dvi nepilnametes seseris iš Čekijos. Viena iš jų pasakojo, kad į vergiją pakliuvo būdama vos 13 metų. Viename laiške Danguolė rašė: „Man siaubingai trūksta namų, bet negaliu grįžti atgal. Jei tik žinotum, kaip man atsibodo meluoti, kad man 19 metų ir mano vardas Kristina. Man juk 16 ir mano vardas Danguolė.“ Laiškus gavėjams mergina liepė sudeginti.
Teisingumas, kurio nebuvo
Balandį Švedijos tyrėjai apklausė vyrą vardu Giedrius. Manoma, kad jis ir buvo tas Danguolę į sekso vergovę atvežęs vyras. Po apklausos Giedrius susikrovė daiktus ir pabėgo iš šalies. Gegužę jis byloje buvo laikomas pagrindiniu įtariamuoju dėl prekybos žmonėmis. Tačiau jis taip niekada ir nebuvo nuteistas. Dabar jam turėtų būti apie 57 metus.
Pasibaigus Švedijos teisėsaugos tyrimui, buvo padaryta išvada, kad Danguolė nuo tilto nušoko pati. Praėjus šešiems mėnesiams po Danguolės mirties, mama į Ameriką gavo urną su jos pelenais.
2002-ųjų rugpjūtį Švedijos kino teatruose pasirodė filmas apie jos laiškais paremtą žiaurų Danguolės likimą. Tai žinomo švedų režisieriaus kūrinys „Lilja 4-Ever“. Jis buvo parodytas daugelyje Europos šalių ir net JAV bei Australijoje. Susilaukęs didžiulio susidomėjimo, jis tapo Švedijos kino apdovanojimų nominantu. Vėliau net pretendavo į JAV Oskaro nominacijas kaip geriausias užsienio filmas.
Ką tai sako apie mus?
Ši istorija – ne tik apie vieną paauglę, kurią pražudė prekyba žmonėmis. Tai pasakojimas apie tai, kaip lengvai pažeidžiami vaikai gali būti palikti likimo valiai. Apie tai, kaip šeimos, ieškodamos geresnio gyvenimo, kartais pamiršta tuos, kurie lieka už nugaros. Ir apie tai, kad nusikaltėliai, kurie grobia vaikus, dažnai lieka nenubausti.
Danguolė norėjo tik užsidirbti. Norėjo padėti mamai. Norėjo geresnio gyvenimo. Ir už tai buvo paversta verge, prievartauta dešimtis kartų per dieną, o galiausiai atsidūrė po tiltu Malmėje. Jos istorija niekada nebuvo iki galo išaiškinta. Giedrius niekada nebuvo nuteistas. Ir tai yra tiesa, su kuria turime gyventi.
Jei ši istorija ką nors moko, tai tik vieną: prekyba žmonėmis yra čia, tarp mūsų. Ji neįvyksta kažkur toli. Ji prasideda tada, kai paauglė, likusi be priežiūros, sutinka vyrą, kuris žada gerą uždarbį. Ir baigiasi tada, kai jos kūną randa po tiltu.
Autorius
Paulius Žemaitis
Paulius Žemaitis – įvairių temų autorius, kurio pagrindiniai akcentai – aktualumas, informatyvumas ir sklandus pateikimas. Jo straipsniuose skaitytojai greitai randa aiškiai išdėstytą, naudingą ir lengvai suprantamą informaciją.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.