Šiaulių kanibalės: kaip dvi „mielos“ moksleivės nužudė ir supjaustė savo bendraamžę
Kai 2011 metais Šiauliuose dvi gimnazistės – Viktorija Lietuvninkaitė ir Viktorija Vaitiekaitytė – sugalvojo nužudyti žmogų, jos nepasirinko atsitiktinės aukos. Jos įsiviliojo į vienos iš jų močiutės butą kiek jaunesnę moksleivę, kuriai pripasakojo, kad nori parodyti kažkokius papuošalus. Mergina patikėjo. Tai buvo jos gyvenimo klaida.
Kaip viskas įvyko?
Viktorija Vaitiekaitytė tame bute prisėlino iš nugaros ir užmetė įviliotai merginai maišą ant galvos. Tada abi su kita Viktorija – Lietuvninkaite – pargriovė ją ir ėmė daužyti plaktuku, kirviu ir geležiniu strypu. Paskui smaugė. Galiausiai skutimosi peiliukais, skalpeliais ir pjūklu nupjovė jai galvą, supjaustė kūną gabalais, išnešiojo ir išmėtė gabalus kažkur laukuose. Dalis mėsos buvo pasidėta į šaldytuvą.
Tai ne siaubo filmo scenarijus. Tai tikra istorija, kuri sukrėtė Šiaulius ir visą Lietuvą. Dvi jaunos merginos, kurios atrodė kaip paprastos moksleivės – galbūt šiek tiek kitokios, galbūt gotiško stiliaus, galbūt „emo“ – iš tiesų buvo žudikės.
Kas buvo šios merginos?
Abi mokėsi Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijoje. Jos priklausė neformaliai jaunimo grupei, kuri rengėsi kaip gotės, tatuiravosi, mėgo skaičių 666. Sklido gandai, kad ten buvo ir daugiau panašių asmenybių – susibūrusių kažkokiame rajone, besižavinčių tamsiąja estetika, galbūt satanizmu. Tačiau tai tebuvo gandai. Faktas lieka faktu: dvi merginos nužudė savo bendraamžę.
Teisėsaugai nepavyko įrodyti, kad jos suvalgė savo auką. Tačiau dalis kūno dalių taip ir nebuvo rastos. O dalis buvo rasta šaldytuve. Išvadas kiekvienas gali pasidaryti pats. Kanibalizmas nebuvo įrodytas, bet jis nebuvo ir paneigtas.
Teismas ir bausmė
Abi merginos buvo nuteistos kalėti 20 metų. Tai buvo viena griežčiausių bausmių, kokias kada nors yra gavusios nepilnametės Lietuvoje. Tačiau praėjus daugiau nei dešimtmečiui, situacija pasikeitė.
2023 metų spalį Lietuvos teisėsauga suteikė Šiaulių kanibalėms malonę „už gerą elgesį“. Jos buvo perkeltos į pusiaukelės namus, o vėliau visai paleistos į laisvę. Viena iš jų netgi įsidarbino Panevėžio „Iki“ parduotuvėje. Įdarbinimas vyko tuo pagrindu, kad anksčiau ar vėliau bausmė baigiasi, ir geriau, jei pavyksta žmogų integruoti atgal į visuomenę.
Tai sukėlė nemažai diskusijų. Ar žmogus, kuris buvo nuteistas už tokį žiaurų nusikaltimą, gali būti integruotas atgal į visuomenę? Ar jis gali dirbti parduotuvėje, kur kasdien susiduria su žmonėmis? Ar jis gali gyventi tarp mūsų?
Traģiškas epilogas
2024 metais viena iš šių moterų – toji, kuri elgėsi geriau ir buvo anksčiau išleista integruotis – buvo rasta nusižudžiusi. Ji persipjovė sau gerklę skutimosi peiliuku. Buvo spėlionių ir dėl nužudymo, tačiau panašu, kad šiuo atveju suveikė beviltiškumas ir negalėjimas gyventi su savimi ir su kitais žmonėmis.
Tai tragiška pabaiga istorijos, kuri prasidėjo kaip siaubo filmas, o baigėsi kaip graudi drama. Moteris, kuri nužudė ir supjaustė savo bendraamžę, pati negalėjo gyventi su tuo, ką padarė. Galbūt tai buvo sąžinės graužatis. Galbūt tai buvo visuomenės spaudimas. Galbūt tai buvo kažkas kita. Bet kuriuo atveju, tai dar vienas gyvenimas, prarastas dėl 2011 metų įvykių.
Ką tai sako apie mus?
Ši istorija kelia daug klausimų, į kuriuos nėra lengvų atsakymų. Kodėl dvi jaunos merginos ryžosi tokiam žiauriam nusikaltimui? Ar tai buvo psichikos sutrikimas, ar socialinė patologija, ar tiesiog blogis? Ar įmanoma tokią traumą patyrusį žmogų integruoti atgal į visuomenę? Ir ar visuomenė yra pasirengusi priimti tokius žmones?
Kai kurie sako, kad tokie nusikaltėliai niekada neturėtų būti paleisti. Kiti sako, kad bausmė turi turėti prasmę, ir jei žmogus pasikeitė, jis turi teisę į antrą šansą. Trečia sako, kad visuomenė turi būti apsaugota, nesvarbu, ką jaučia pats nusikaltėlis.
Nėra vieno teisingo atsakymo. Bet yra vienas dalykas, kurį galime padaryti: kalbėti apie tai. Nes tik kalbėdami apie tokius atvejus galime suprasti, kas juos sukelia, ir kaip jų išvengti. Ir tik kalbėdami galime pagerbti tą jauną merginą, kuri neteko gyvybės taip žiauriai ir beprasmiškai.
Jos vardas nebuvo viešai skelbiamas. Bet ji buvo žmogus. Ir ji nusipelnė gyventi.
Autorius
Paulius Žemaitis
Paulius Žemaitis – įvairių temų autorius, kurio pagrindiniai akcentai – aktualumas, informatyvumas ir sklandus pateikimas. Jo straipsniuose skaitytojai greitai randa aiškiai išdėstytą, naudingą ir lengvai suprantamą informaciją.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.