Nuo konteinerio kieme iki elektrinių autobusų: kaip miestai keičia žmonių įpročius

Kai miestas nori būti švarus, vien konteinerių pastatyti neužtenka. Reikia, kad žmogus turėtų kur mesti, suprastų, kodėl tai daryti, ir kad jam apskritai būtų patogiau rūšiuoti nei mesti viską į vieną maišą. Apie tai, kaip tai pavyksta skirtingose savivaldybėse, kalbėta „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Švarūs miestai“. Savo patirtimi dalijosi Telšių rajono meras Tomas Katkus, Kauno IN vadovas Tadas Stankevičius, „Plungės autobusų parko“ direktorius Gintas Orda bei UAB „Giedrita“ atstovai. Nors kalbama apie skirtingus dalykus – atliekas, miesto įvaizdį, autobusus ir statybas – logika ta pati: pokytis įvyksta tada, kai sprendimas priartinamas prie žmogaus.

Telšiai: konteineris prie namų pakeitė daugiau nei bet kokie raginimai

Telšių rajono meras Tomas Katkus kalba apie tendenciją, kurią pamatyti galima ne visur: bendras atliekų kiekis, patenkantis į komunalinį surinkimą, mažėja, o rūšiavimo apimtys tuo pat metu auga. Tai reiškia, kad žmonės ne tik meta mažiau, bet ir daro tai sąmoningiau.

„Pats atliekų kiekis, kuris patenka į komunalinių atliekų surinkimą, mažėja, tačiau rūšiavimo apimtys auga“, – sako T. Katkus.

Didžiausią postūmį, pasak mero, davė ne baudos ar raginimai, o sprendimas, kuris atrodo paprastas, bet praktikoje pakeitė daug. Konteineriai buvo išdalinti gyventojams – kitaip tariant, rūšiavimo infrastruktūra atkeliavo tiesiai į kiemą.

„Mano nuomone, pats konteinerių išdalinimas gyventojams davė didžiausią efektą – kai infrastruktūra priartinta prie žmonių“, – teigia jis.

Yra ir kita pusė – švietimas. Meras pastebi, kad vaikai neretai tampa tais, kurie namuose moko tėvus, kur ką mesti.

„Vaikai dažnai išmoko tėvus, kur ką mesti – tai labai stipriai prisideda prie pokyčių“, – akcentuoja T. Katkus.

Šis pastebėjimas vertas dėmesio: rūšiavimas nėra vien techninis klausimas. Tai įprotis, kuris formuojasi šeimoje, o jaunoji karta čia dažnai eina priekyje.

Kaunas: miestas turi parduoti save, bet ne bet kaip

Kauno IN – miesto reprezentacinė agentūra, įkurta žiūrint į Vakarų Europos miestų praktiką. Jos vadovas Tadas Stankevičius sako, kad Kaunas negali bandyti būti viskuo visiems.

„Kaunas IN mūsų agentūra yra miesto reprezentacinė agentūra, kuri buvo įkurta žiūrint į gerąsias praktikas, kurias turi kiti Vakarų Europos miestai“, – sako jis.

Jo mintis paprasta: miestas turi aiškiai žinoti, kuo jis geras, ir to nesigėdyti. Bandymas patikti visiems dažniausiai baigiasi tuo, kad nepatinki niekam.

„Mes negalime konkuruoti kaip mažiausių kaštų lokacija ar kaip geriausio klimato miestas – turime rasti savo pozicionavimo taškus“, – pabrėžia T. Stankevičius.

Tvarumas čia nebėra graži deklaracija ar rinkodaros triukas. Jis tampa strategijos pagrindu – tuo, nuo ko pradedama planuoti.

„Labai svarbu, kad miesto pozicionavimas remtųsi į tvaraus vystymosi gaires, nes tai tampa būtinybe“, – akcentuoja pašnekovas.

Turizmo srityje Kaunas taip pat planuoja supaprastinti informacijos prieigą, kad žmogus viename taške gautų viską, ko reikia.

„Ateityje žmogus atėjęs į vieną tašką galės operatyviai gauti visą reikiamą informaciją apie savo viešnagę Kaune“, – sako Kauno IN vadovas.

Plungė: nemokamas autobusas, į kurį sėda vis daugiau žmonių

Plungėje viešasis transportas turi ilgą istoriją – autobusai mieste važiuoja daugiau nei penkiasdešimt metų. Tačiau didžiausias pokytis, pasak „Plungės autobusų parko“ direktoriaus Ginto Ordos, įvyko tada, kai važiavimas tapo nemokamas.

„Po Plungę pirmieji autobusai pradėjo važiuoti daugiau nei prieš penkiasdešimt metų“, – pasakoja G. Orda.

„Esminis dalykas, kodėl žmonės renkasi viešąjį transportą – jis nemokamas Plungės rajono gyventojams“, – sako jis.

Tai, kad paslauga nemokama, nereiškia, kad ji prasta. Parkas nuolat atnaujinamas, autobusai prižiūrimi.

„Stengiamės, kad autobusai būtų švarūs, tvarkingi ir patogūs – žmonių atsiliepimai yra labai geri“, – teigia direktorius.

Ekologija – kita kryptis. Dalis autobusų jau dabar nauji ir ekologiški.

„Tai yra ekologiški, švarūs ir nauji autobusai – žmonių atsiliepimai tik teigiami“, – akcentuoja G. Orda.

O toliau – planai, kurie skamba ambicingai, bet ne neįmanomai.

„Tikiu, kad ateityje galėsime visus Plungės rajono gyventojus vežti su ekologiškais, elektriniais autobusais“, – sako jis.

Karkasinis namas: greičiau, sausai ir su laisve klientui

UAB „Giedrita“ vadovas Giedrius Bukšnaitis kalba apie karkasinės statybos privalumus. Anot jo, toks namas gali iškilti nuo pamatų iki rakto nepertraukiamai.

„Karkasinį namą galim pastatyti nuo pamatų iki rakto nepertraukiamu procesu“, – sako G. Bukšnaitis.

Privalumas – greitis ir sausi procesai, kai nereikia laukti, kol išdžius betonas.

„Tai yra sausi procesai ir viskas vyksta daug greičiau“, – teigia jis.

Bendrovės pardavimų vadovas Giedrius Mikalauskas pastebi, kad žmonių poreikiai keičiasi – ypač po pandemijos.

„Žmonės labai pradėjo rinktis namus po pandemijos – ypač tie, kurie gali dirbti iš namų“, – teigia G. Mikalauskas.

Svarbiausia, anot jo, išlaikyti kliento laisvę.

„Mes visada paliekam laisvę klientui, nes gyvens ne mes, o jis“, – sako G. Mikalauskas.

Visi šie pokyčiai – nuo konteinerio kieme iki nemokamo autobuso – turi vieną bendrą vardiklį: jie veikia tik tada, kai sprendimas priartinamas prie žmogaus ir jo kasdienybės. Rūšiavimas, kuriam nebereikia eiti per pusę kiemo. Autobusas, kuriam nereikia skaičiuoti bilieto kainos. Namas, kurį pastatyti galima greičiau ir sausai, be ilgų laukimų. Nieko stebuklingo – tik logika, kad žmogui turi būti patogu elgtis teisingai.

Laidą „Švarūs miestai“ žiūrėkite „Lietuvos ryto“ televizijoje.

O klausimas lieka paprastas: ką šiandien padarei tu, kad tavo miestas būtų švaresnis – ar tai būtų vienas teisingai išmestas butelis, ar sprendimas vietoj automobilio rinktis autobusą?