Senelis kirviu užkapojo miegantį anūką: kraupiausia naktis Prienų rajone, kuri pašiurpino visą Lietuvą
2014 metų spalio naktis. Našeikių kaimas Prienų rajone – vos 30 gyventojų turinti rami sodyba prie Nemuno. Tokiose vietose niekada nieko nevyksta. Žmonės čia gyvena lėtai, tyliai, vieni nuo kitų atskirti atstumais ir savo kasdieniais rūpesčiais. Tačiau tą naktį šiame kaime įvyko tai, ką vietiniai vadina viena kraupiausių tragedijų, kokias jiems teko patirti. 78-erių metų senolis kirviu užkapojo savo 17-metį anūką, miegantį lovoje. O paskui, kaip niekur nieko, nuėjo pas dukrą ir liepė jai pasiimti savo sūnų.
Kaip pareigūnai rado nusikaltimo vietą?
Į trobą, kuri tapo šios tragedijos vieta, pareigūnai atvyko apie pusę trijų ryto. Ten jie rado lovoje, kraujo klane, gulintį negyvą paauglį Domantą Kučinską. Jo galvoje ir kakle buvo atsivėrusios didelės žaizdos. Pareigūnus pasitiko šalia lovos klykianti jo motina ir ramiu, šaltu žvilgsniu ją stebinti senolė.
Vėliau kūną ištyrę ekspertai nustatė, kad Domanto mirtis turėjo būti staigi. Tai reiškia, kad paauglys greičiausiai net nespėjo suprasti, kas vyksta. Jis miegojo. Ir buvo užpultas miego metu.
Ką senolis pasakojo pareigūnams?
Pareigūnams pensininkas, pavarde Valentukevičius, prisipažino anūką „pamokęs ir nubaudęs“ kirviu. Alkotesteris parodė nulį promilių – jis nebuvo girtas. Vyras pasakojo, kad su anūku jam teko dalintis vienu kambariu, todėl jie dėl daugelio dalykų nesutarė ir dažnai pykosi.
Senolis sakė, jog Domanto bijojo, nes šis dažnai daužė kambaryje esančią bokso kriaušę. Neva paauglys jį erzino ir bandė kantrybę. Vėliau, jau teisme, jis aiškino, jog tą lemtingą dieną jiedu susipyko dėl to, kad septyniolikmetis namo grįžta per vėlai – per daug bastosi su draugais ir po kaimą važinėja dviračiu. O neva konflikto metu paauglys jį aplaistė vandeniu. Tuomet vyras nusprendė, jog reikia vaiką „pamokyti“.
Kol Domantas buvo išėjęs, pensininkas nuėjo į malkinę ir pasiėmė kirvį. Kai grįžęs namo anūkas atsigulė ir užmigo, senelis čiupo kirvį ir miegantį paauglį pradėjo tašyti.
Šaltakraujiškumas, kuris šokiruoja
Įvykio metu namuose dar buvo Domanto mama ir jo sesuo, tačiau jos miegojo kitame kambaryje. 1936 metais gimęs pensininkas, užkapojęs anūką, nuėjo pas paauglio motiną į kambarį ir jai liepė pasiimti savo sūnų. Paskui tiesiog prigulė atgal į lovą.
Teisėsaugai jis vėliau tiksliai nupasakojo nužudymo detales, prisiminė tikslų smūgių kirviu skaičių ir kas vyko po to. Tai rodo, kad jis nebuvo sutrikusios sąmonės ir puikiai suprato, ką padarė. Tačiau pasak artimųjų, jis tarsi nesuvokė šio nužudymo masto. Savo dukrai jis sakė, kad tuoj ateis rytas ir vaikinas atsikels „kaip niekur nieko“.
Giminaitė, kuri vėliau kalbėjo su žurnalistais, prisiminė: „Smulkmeniškai atėjo tas senelis, pavarškino į duris ir pasakė, kad pasiims savo anūką. Nu aišku, jis nieko nesuprato, kaip suprast pasiimt tą anūką ir kaip atėjus pamatė visą tą vaizdą. Aišku, viskas buvo jau po laiko.“
Ji taip pat prisiminė jo reakciją, kai motina pradėjo klykti: „Ko tu čia žviegi, spiegi? Šitas ateis penkios valandos, atsikels ir bus taip, kaip buvę.“
Kraujo klanas, kurio nepamirši
Domanto lova buvo juodai raudona. Krauju buvo aptaškyti langai, užuolaidos, sienos, grindys ir net lubos. Vienoje laidoje buvo skelbiama, kad vėliau tą lovą ir apkraujintus baldus šeima pasirinko sudeginti.
Laidotuves šeimos draugai ir kiti giminaičiai apibūdino kaip itin tragiškas. „Širdį veriantis piegimas, ašaros, riksmai ir dirbtinai prieš šarvojimą sulipdytas vaikino veidas, kurio giminaičiams buvo įsakyta neliesti“, – pasakojo liudininkai.
Kas buvo Domantas Kučinskas?
Nužudytasis paauglys mokytojų buvo apibūdintas kaip mandagus, smalsus, turintis daug draugų, hobių ir didelę aistrą aviacijai. Ir tai nebuvo atsitiktinumas. Jo tėvas buvo žinomas pilotas ir aviakonstruktorius Algirdas Kučinskas, kuris 2006 metų vasarą netoli minėtos sodybos, berniuko akivaizdoje, nukrito ir sudužo. Avarija įvyko ore sulūžus savadarbio vienmotorio lėktuvo sparnui. Algirdas žuvo vietoje.
Domantas neteko tėvo būdamas dar vaikas. O po aštuonerių metų jį nužudė jo paties senelis.
Kodėl senelis gyveno pas dukrą?
Senis Valentukevičius savo dukters namuose gyveno vos porą metų. Miru sūnui ir broliui, dukrai tėvo pasidarė gaila – ji norėjo, kad jis neliktų vienišas, ir kad būtų patogiau jį globoti senstant. Todėl ji pasikvietė jį gyventi kartu.
Vietiniai kaimo gyventojai dėl tokio poelgio buvo pakraupę. Jie senolį apibūdino kaip „keistoką, bet neagresyvų ir nekonfliktišką“. Šeima nebuvo asociali, kaip dažnai būna tokiose istorijose. Jie negirtavo, buvo tvarkingi.
Kas būtų pagalvojęs, kad tai gali virsti viena kraupiausių istorijų Lietuvos kriminalinėje istorijoje?
Ką tai sako apie mus?
Ši istorija kelia sunkų klausimą, į kurį nėra paprasto atsakymo. Kaip žmogus, kuris nebuvo girtas, nebuvo agresyvus ir nebuvo laikomas pavojingu, gali ryžtis tokiam žiauriam nusikaltimui? Ir kodėl niekas nepastebėjo jokių įspėjamųjų ženklų?
Viena vertus, tai primena, kad žiaurumas dažnai slepiasi ten, kur mažiausiai tikiesi – ramiuose kaimuose, tvarkingose šeimose, tylių žmonių viduje. Kita vertus, tai klausimas apie tai, kaip mes rūpinamės savo senoliais ir kaip sprendžiame konfliktus tarp kartų.
Domantas buvo paauglys, kuris neteko tėvo, augo su mama, seserimi ir seneliu viename kambaryje. Jis buvo smalsus, turėjo draugų, svajojo apie aviaciją. Ir jis buvo nužudytas miego metu – kirviu, savo paties senelio rankomis, dėl to, kad grįžo namo per vėlai.
Ši istorija neturi moralo. Ji turi tik skausmą.
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.