Telšių pramonės parkas: planas patvirtintas, bet ar yra kas jame dirbs?
Savivaldybės taryba pritarė Telšių pramonės parko plėtros planui. Skamba solidžiai – bet popierius, kaip žinia, viską pakelia. Daug sunkiau bus tuos planus paversti realiais statiniais, o dar sunkiau – pripildyti juos žmonių. Ir čia slypi nemaloni tiesa: kliūtys slypi ne tik savivaldybės administracijos kabinetuose. Aplinkybės, kurių niekas vietoje neišspręs, verčia priimti šaltą dušą.
Regiono centro etiketė – ar tik graži klišė?
Diskusijose netrūksta pesimistų, kurie kalba tiesiai: „sukišime milijonus į laukus, tinkamus nebent ožkoms ganyti, o investuotojai taip ir nepasirodys“. Gal ir per griežta. Nes jei parko nebus, šansų pritraukti verslą dar mažiau. Nieko nedarymas nėra išeitis.
Vis dėlto parengtuose dokumentuose – ir Investicijų pritraukimo galimybių studijoje, ir Pramonės parko plėtros plane – pasigendama vieno esminio dalyko: rimtos konkurencinės aplinkos analizės. Telšių privalumai aprašyti schematiškai, veikiau publicistiškai nei analitiškai. Sakykim, teiginys, esą „Regiono centras – Telšiai – yra svarbus regioninis ekonominis, administracinis ir kultūrinis centras“, skamba gražiai, bet tai labiau propagandinė vietos politikų klišė nei argumentas.
Paimkime administracinę dalį. Kas Telšiuose šiuo atžvilgiu išskirtinio? Savivaldybė? Tokią turi kiekvienas rajonas. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas? Jo padaliniai veikia visoje priskirtoje teritorijoje. Apylinkės teismas? Jo rūmai yra ir Mažeikiuose, ir Akmenėje, ir Telšiuose – būtent juose nagrinėjamos visos bylos.
Su ekonominiu centru dar kebliau. Vargu ar kas įrodys, kodėl Telšiai yra ir kultūrinis regiono centras. Investuotojams, tiesą sakant, „meškos“ ar „meno kūrinių sostinės“ titulai nė motais. Jie skaičiuoja visai ką kita.
Infrastruktūra, kuri labiau palanki kaimynams
Investuotojui svarbu du dalykai: infrastruktūra ir darbo jėga. Magistralinis Šiaulių–Palangos plentas driekiasi šalia Plungės. Patogūs keliai jungia Mažeikius su Šiauliais ir Klaipėda. Geležinkeliai taip pat kerta Plungę ir Mažeikius. Iš šių miestų be problemų pasieksi Kauną ir Vilnių.
Plėtros plane rašoma: „Pramonės gatvės rajonas su daugiau nei 70 įmonių, apimančių gamybos, medienos apdirbimo, tekstilės, statybos ir logistikos sektorius, todėl planuojamas parkas logiškai papildo esamą ekonominę struktūrą ir stiprina regiono pramonės koncentraciją“. Gražu. Bet argi panašių pramoninių rajonų neturi Plungė ar Mažeikiai? Konkurencija – ne vakarykštė tema.
Demografija: skaičiai, kurių nenorima akcentuoti
Bene svarbiausias klausimas – kas dirbs naujose įmonėse? Studijoje rašoma, kad 2024 metais Telšių rajone gyveno 38 852 gyventojai – 29,7 proc. Telšių apskrities ir 1,3 proc. visos Lietuvos. Lyginant 2016 ir 2024 metų pradžios duomenis, gyventojų sumažėjo 11,24 proc.
Dar negailestingesnė ilgesnė retrospektyva. 1989 metais rajone gyveno 59 406 žmonės, 2001-aisiais – 57 722, 2021-aisiais – 40 210. 1989–2024 metais rajone žmonių sumažėjo net 20 554. Ir tai tik registruoti gyventojai – dalis jų realiai gyvena ir dirba kitur.
Palyginimas su kaimynais ne paguodžia. 2016–2024 metais Telšių rajonas neteko 11,14 proc. gyventojų, Mažeikių – 6,32, Plungės – 8,32, o Rietavo savivaldybė – 11,79 proc. Vakarų Lietuvoje augo vien Klaipėda – nuo 50 843 iki 67 280 gyventojų, ir tam augimui daugiausia „maisto“ davė kiti Žemaitijos regionai. Taip, smunkame sparčiau už Mažeikius ir Plungę.
Mirtingumas – lyderystė, kuria nesigiriama
Jei kas ir rodo Telšius kaip „centrą“, tai nebent liūdnoje statistikoje. Studijoje teigiama: „Mirtingumas Telšių rajone yra gerokai didesnis nei gimstamumas. 2024 m. 1000-iui Telšių rajono gyventojų teko 14,4 mirusiųjų. Tai yra gerokai daugiau nei Telšių apskrityje bendrai (13,1), Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione (13,9) ar visoje Lietuvoje (13,0).“
Nuo 2020 metų mirtingumas apskrityje didžiausias būtent Telšių rajone. Palyginkime 2024-uosius: Telšiai – 14,4, Mažeikiai – 12, Plungė – 13,1, Rietavas – 14,3. Komentarai, kaip sakoma, nereikalingi.
Migracija teigiama, bet gyventojų vis mažiau
Studijoje dėstoma: „Džiugina tai, kad nuo 2021 metų imtinai neto migracija yra teigiama ir apskrities savivaldybėms pavyko stabilizuoti situaciją.“ Tačiau skaičiai kalba kitaip: 2021 metais rajone gyveno 40 210, o 2024-aisiais – 38 852 žmonės.
Rengėjai prognozuoja: „Dėl mažo gimstamumo ir didelės migracijos sparčiausiai mažėja darbingas gyventojų sluoksnis, ypač jaunimo. Tai turi neigiamos įtakos darbuotojų pasiūlai darbo rinkoje ir dėl mažo gimstamumo ši neigiama įtaka ateityje tik didės.“
Vadinasi, pramonės parkas be jaunų žmonių – tušti pastatai. Ir čia ratas užsidaro: norint pritraukti investuotoją, reikia darbuotojų; norint išlaikyti žmones, reikia darbo vietų. Telšiams reikia ne „menų ir turizmo“ miesto vizijos vien, o „kaminų“ – kartu su gyvenimo kokybe, kuri sulaikytų jaunimą. Taigi, ar tikrai esame pasirengę ne tik statyti parką, bet ir kurti priežastis, dėl kurių žmonės jame norės likti?
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.