Tėvažudystė Klaipėdoje: sūnus už 1,5 mln. litų pasamdė nepilnametį nužudyti savo tėvą, o broliui smogė 18 kartų
2003 metų rugpjūčio 31-osios naktis. Klaipėda, Anykščių gatvė. Name, kuriame gyveno žinoma advokatų šeima, miega tėvas, motina ir du sūnūs. Pro duris į vidų įsliūkina septyniolikmetis su peiliu. Jį įleido vienas iš sūnų – devyniolikmetis Ruslanas Rožkovas jaunesnysis. Jis žinojo, kad tėvai ir broliai miega. Jis žinojo, ką tas peilis padarys. Ir vis tiek atidarė duris.
Tai viena žiauriausių šeimos tragedijų, kokias kada nors nagrinėjo Klaipėdos teismai. Ir net praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams, ji vis dar kelia klausimų, į kuriuos nėra paprastų atsakymų.
Kaip viskas įvyko?
Tyrimo metu nustatyta, kad Artūras Strakšys nusikaltimui pradėjo ruoštis dar 2002-ųjų gruodį – likus daugiau nei pusmečiui iki žmogžudystės. Ruslanas Rožkovas jaunesnysis, nepilnamečiui už šeimos išžudymą pažadėjęs 1,5 milijono litų, nupirko nusikaltimo įrankį – peilį. Tai nebuvo spontaniškas sprendimas. Tai buvo planas, brandintas mėnesius.
Rugpjūčio 31-osios naktį A. Strakšys atėjo prie Rožkovų namų. Įsitikinęs, kad tėvai ir broliai miega, R. Rožkovas įsileido žudiką. Į kambarį įėjęs A. Strakšys miegančiam advokatui Ruslanui Rožkovui vyresniajam į kaklą dūrė tris kartus. Pabudęs vyras ėmė priešintis – instinktyviai, kaip kiekvienas žmogus, kuris staiga atsiduria akistatoje su mirtimi. Tačiau nepilnametis peiliu smogė jam dar 25 kartus į galvą, kaklą, nugarą. 48-erių metų vyras nuo sužalojimų mirė vietoje.
Išgirdęs triukšmą, žudiką mėgino sulaikyti kitas advokato sūnus – Tachiras Rožkovas. Jis norėjo apsaugoti savo tėvą, savo šeimą, savo namus. Už tai A. Strakšys tuo pačiu peiliu smogė jam 18 smūgių ir pabėgo. T. Rožkovui padaryti sužalojimai nebuvo mirtini – jis išgyveno ir pasveiko. Bet tas vakaras pakeitė viską.
Motyvas, kuriuo niekas nepatikėjo
Į teisiamųjų suolą patekęs R. Rožkovas neigė, kad nusikaltimą padarė iš savanaudiškų paskatų. Teisme kaltinamasis ėmė tikinti, kad artimųjų nužudymą suplanavo, nes nuo penkerių metų esą buvo tėvo seksualiai išnaudojamas. Tai buvo versija, kuri, jo paties žodžiais, turėjo paaiškinti, kodėl jaunuolis ryžosi tokiam žingsniui.
Tačiau šio motyvo nepatvirtino jokie kiti bylos įrodymai bei liudytojai. Ekspertai psichiatrai nustatė, kad jaunuoliai galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Tai reiškia, kad jie buvo pakaltinami.
Teismas ir nuosprendis
Klaipėdos apygardos teismas 2004-ųjų liepos 1 dieną paskelbė nuosprendį, kuriuo abu jaunuolius pripažino kaltais. Už savo tėvo nužudymo organizavimą teismas jaunąjį Rožkovą nuteisė kalėti 15 metų. Tada devyniolikmetis taip pat buvo pripažintas kaltu dėl nepilnamečio kaimyno A. Strakšio įtraukimo į šį nusikaltimą. A. Strakšiui, kuris buvo žinomas uostamiesčio boksininkas, teismas skyrė 9 metus nelaisvės.
Nusikaltimo padarymo metu R. Rožkovui buvo 19 metų, A. Strakšiui – 17.
Bausmė, kuri sukėlė ginčų
Skunde Aukščiausiajam Teismui R. Rožkovas prašė pakeisti jam nepalankius teismų sprendimus, neigė įtraukęs nepilnametį į nusikaltimą, teigė, kad netinkamai buvo taikytas Baudžiamasis įstatymas. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad nė vienas argumentas kasacinės instancijos teismui nėra pagrindas keisti sprendimą. Nuosprendis paliktas galioti, o teismo nutartis buvo galutinė ir neskundžiama.
Nuteistojo R. Rožkovo gynėjas advokatas Ipolitas Brazlauskas posėdyje teigė, kad nužudymo motyvas dėl seksualinio priekabiavimo tirtas labai aptakiai – nebuvo analizuojamos aplinkybės dėl iškelto seksualinio priekabiavimo. „15 metų jaunam žmogui – per griežta bausmė. Ji neteko vyro, sūnaus. Šeimos tragedija“, – teismo posėdyje sakė advokatas.
Nukentėjusiąja pripažinta nužudyto teisininko žmona, advokatė Liudmila Rožkova prašė tenkinti jos nuteisto sūnaus kasacinį skundą. Ji, būdama profesionali teisininkė, kreipėsi į teisėjus: „Ne viskas byloje išaiškinta. Motyvų išaiškinti neįmanoma, nes tyrimo metu nebuvo atlikti visi veiksmai. Tėvas buvo žinomas žmogus, gilintis į tą dalyką nenorėta. Jūs pasakykit, kokioje seksualinio išnaudojimo byloje būna liudytojai?“
Tuo tarpu valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Meška sakė, kad šioje byloje kalbėti apie griežtą bausmę netenka – esą bausmė tikrai ne per griežta, nedaug viršija sankcijos numatytą vidurkį. Prokuroras taip pat pripažino, kad šis atsitikimas yra šeimos tragedija.
„Bausmės tikslas – ne sužlugdyti žmogų, ką gali padaryti 15 metų bausmė. Juk tai ne maniakas žudikas. Suklydo neaiškiom aplinkybėm. Išėjęs po 15 metų jis bus sužlugdytas. Leiskit žmogui pasitaisyti“, – maldavo nuteistojo motina.
Pats nuteistasis į savo skundo nagrinėjimą iš įkalinimo įstaigos atvykęs nebuvo.
Ką tai sako apie šeimą ir apie mus?
Ši byla – ne tik apie nusikaltimą. Tai pasakojimas apie šeimą, kurioje, kaip teigė kaltinamasis, buvo seksualinis išnaudojimas. Apie sūnų, kuris pasirinko žudyti, o ne kalbėti. Apie motiną, kuri stojo ginti sūnaus žudiko, o ne savo nužudyto vyro atminimo. Apie brolį, kuris buvo sužalotas 18 kartų ir išgyveno – bet jo gyvenimas niekada nebebuvo toks pat.
Ir apie teismą, kuris turėjo nuspręsti, kas yra tiesa, o kas – savanaudiškumo pridengimas skausmu.
Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad įrodymų, jog R. Rožkovas organizavo tėvo nužudymą, pakanka. Nuosprendis paliktas galioti. Bet klausimas, ar tikroji tiesa kada nors buvo išaiškinta, liko neatsakytas. Galbūt jis liks neatsakytas amžinai. Kaip ir daugelis šeimos tragedijų, kurios nutinka už uždarų durų ir kurias vėliau bando suprasti teismai, žurnalistai ir visuomenė – bet niekada iki galo nesupranta.
Autorius
Mykolas Stembra
Mykolas Stembra – autorius, kuris kasdien kuria skaitytojams aktualų, gyvą ir įdomų turinį pačiomis įvairiausiomis temomis. Jo tekstuose visuomet rasite aiškumą, naudingą informaciją ir sklandų pasakojimą – jis puikiai supranta, kad šiandienos skaitytojas vertina greitą prieigą prie esminių dalykų. Kiekvienas jo straipsnis sukurtas taip, kad net ir sudėtingą temą perteiktų suprantamai, be nereikalingo vandens ir su akivaizdžia nauda.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.