CŽA kalėjimo Antaviliuose šešėlis: neatsakyti klausimai apie VSD, grynųjų pinigus ir nežinojusius prezidentus
Prieš beveik dvidešimt metų Antaviliuose, netoli Vilniaus, buvusiame jojimo manieže, pasak daugelio šaltinių, veikė slaptas Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimas. Ši istorija niekada nebuvo iki galo išaiškinta, o kiekvienas naujas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, pripažįstantis Lietuvos atsakomybę, tik atveria senas žaizdas ir klausimus, į kuriuos iki šiol nėra atsakymų. Kas tiksliai vyko už uždarų durų? Kiek žinojo aukščiausi šalies pareigūnai? Ir kieno kišenėse atsidūrė už šias operacijas gauti pinigai?
Pirmieji signalai ir „violetinis“ centras
Pirmieji pranešimai apie galimą CŽA kalėjimą Lietuvoje pasirodė dar 2009 metais, kai JAV televizija „ABC News“ paskelbė, kad 2004–2005 metais netoli Vilniaus galėjo būti kalinami aštuoni įtariamieji terorizmu. Vėliau, 2014-aisiais, JAV Senato ataskaitoje paminėtas „violetiniu“ vadinamas centras, kuris, žmogaus teisių gynėjų įsitikinimu, veikė būtent Antaviliuose.
Prezidentai: nežinojimas ar tylėjimas?
Vienas svarbiausių šios bylos klausimų – ar apie CŽA kalėjimą žinojo aukščiausi šalies vadovai? 2009 metais parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nustatė, kad šias operacijas kuravusi Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybė neinformavo „nė vieno šalies aukščiausio pareigūno apie šių projektų tikslus ir turinį“.
Tyrimo metu buvo apklausti visi to meto politikai – nuo prezidentų Algirdo Brazausko, Valdo Adamkaus ir Rolando Pakso iki premjerų ir ministrų. Visi jie tvirtino nieko nežinoję. Vis dėlto tuometinis VSD vadovas Mečys Laurinkus teigė apie slaptąsias operacijas 2003 metais informavęs prezidentą Rolandą Paksą. Ar ši informacija pasitvirtino, liko neaišku.
Artūras Paulauskas, laikinai ėjęs prezidento pareigas po Rolando Pakso, taip pat tvirtino, kad apie kalėjimą sužinojo tik iš NSGK išvadų. Tuo tarpu prezidentas Valdas Adamkus iki šiol laikosi pozicijos, kad slapto CŽA kalėjimo Lietuvoje nebuvo, remdamasis saugumo pareigūnų patikinimais ir asmeniniu apsilankymu Antaviliuose, kur, jo manymu, kalinti žmonių būtų neįmanoma.
VSD vaidmuo: operacijos ir neapskaityti pinigai
Tyrimo metu buvo identifikuoti trys aukščiausi VSD pareigūnai, kurie, kaip įtariama, žinojo ir koordinavo operacijas – Mečys Laurinkus, Arvydas Pocius ir Dainius Dabašinskas.
Dar vienas tamsus šios istorijos aspektas – pinigai. Anot NSGK tyrimui vadovavusio Arvydo Anušausko, VSD gaudavo lėšų iš partnerių, tačiau jos nebuvo tinkamai apskaitomos dėl „per mažos parlamentinės kontrolės“. Kitas Seimo narys Valentinas Mazuronis teigė, kad atlygis už operacijas galėjo būti gaunamas grynaisiais, kurių pėdsakai nebuvo dokumentuojami. Būtent šios lėšos, anot jo, galėjo būti panaudotos slapto kalėjimo Antaviliuose statyboms. „Buvo pinigų daug, iš liudininkų parodymų, jie buvo naudojami to objekto statybai“, – sakė jis.
Lėktuvai, keleiviai ir dingę dokumentai
Tyrimo metu taip pat išaiškėjo, kad keli su CŽA siejami lėktuvai 2002–2005 metais ne kartą leidosi Vilniaus bei Palangos oro uostuose. Pavyzdžiui, orlaivis „Boeing 737“ 2005 metų vasarį Palangoje išlaipino penkis keleivius, kurių VSD pareigūnai tyrimo metu neminėjo. Muitinės patikrinimas nebuvo atliktas, o pasieniečių dokumentuose įrašų apie šį lėktuvą apskritai nebuvo. „Mano supratimu, čia yra vienas didžiausių darytų nusikaltimų, todėl kad į mūsų valstybę be pasienio kontrolės, be muitinės buvo atvežama ir neaišku, kas“, – kalbėjo V. Mazuronis.
EŽTT sprendimai: trys pralaimėjimai ir nerimstantis ginčas
EŽTT jau tris kartus yra pripažinęs Lietuvos atsakomybę dėl neteisėto kalinimo CŽA kalėjime. 2018 metais teismas nusprendė, kad Lietuvoje veikė slaptas kalėjimas, kuriame kalintas Saudo Arabijoje gimęs palestinietis Abu Zubaydahas. 2024 metais ši išvada pakartota dėl Mustafa al-Hawsawi, o 2026-ųjų liepą – dėl Abdo Al Rahimo Husseino Al Nashiri, kuriam priteista 30 tūkst. eurų kompensacija.
Nepaisant šių sprendimų, nuomonės dėl būtinybės pradėti naują tyrimą išlieka skirtingos. Prezidentas Gitanas Nausėda sako nematantis pagrindo grįžti prie šios temos, nes, anot jo, senesni tyrimai jau parodė, kad kalėjimo nebuvo. Tačiau užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad tai yra „Lietuvos garbės reikalas“ ir atsakyti į šiuos klausimus būtina, nes „tas užtušavimas meta dėmę“ visai valstybei.
Generalinė prokuratūra tebevykdo ikiteisminį tyrimą dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tačiau, anot atstovės Elenos Martinonienės, reikšmingų duomenų iš užsienio partnerių, įskaitant JAV, gauti nepavyko.
Neatsakyti klausimai
CŽA kalėjimo Antaviliuose istorija – tai ne tik praeities šešėlis, bet ir dabarties politinis bei teisinis iššūkis. Kol kas lieka neaišku, ar tikrai buvo kalinami asmenys, ar tik sudarytos sąlygos. Taip pat neatsakyta, ar aukščiausi valstybės pareigūnai tikrai nieko nežinojo, o gal buvo sąmoningai laikomi nežinioje. Galiausiai, kas ir kaip panaudojo neapskaitytus pinigus, skirtus šioms operacijoms? Atsakymai į šiuos klausimus gali atskleisti ne tik istorinę tiesą, bet ir valstybės valdymo sistemines spragas, kurios leido tokiems dalykams vykti.
Autorius
Laimis Kumža
Laimis Kumža – vienas iš tų autorių, kurie padeda skaitytojui nepasimesti šiandienos naujienų sraute. Jis gilinasi tiek į Lietuvos politines aktualijas, tiek į pasaulio įvykius, visuomenines tendencijas ir kasdienes istorijas, kurios rūpi kiekvienam. Pagrindiniai jo darbo akcentai - faktų patikrinimas, aiški kalba ir gebėjimas sudėlioti svarbiausius taškus taip, kad skaitytojas per kelias minutes gautų išsamų ir patikimą vaizdą apie temą.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.