„Mere“ tinklo žlugimas Baltijos šalyse: kaip ES sankcijos sustabdė Rusijos milijardieriaus ekspansiją"
Vos prieš savaitę Lietuvos ir Latvijos miestuose veikė beveik trys dešimtys „Mere“ parduotuvių, viliojusių pirkėjus itin žemomis kainomis. Šiandien jų durys užrakintos, darbuotojai išleisti, o prekybos lentynos tuščios. Kas atsitiko? Atsakymas paprastas – Europos Sąjunga į savo 21-ąjį sankcijų paketą įtraukė Rusijos milijardierių Sergejų Šnaiderį, „Svetofor“ grupės, valdančios „Mere“ tinklą, savininką. Ir šis žingsnis turėjo momentinių pasekmių visame regione.
Kas tas Sergejus Šnaideris?
Sergejus Šnaideris – vienas paslaptingiausių Rusijos verslininkų. Jis vengia viešumo, neduoda interviu, o jo nuotraukų viešojoje erdvėje beveik nėra. Tačiau jo sukurtas verslas kalba pats už save. Kartu su broliu Andrejumi ir motina Valentina jis valdo „Svetofor“ grupę, kuri Rusijoje ir užsienyje turi daugiau nei 2,2 tūkst. parduotuvių, veikiančių po prekių ženklais „Svetofor“, „Mere“ ir „MyPrice“.
2024 metais žurnalas „Forbes“ jo turtą įvertino 1,4 mlrd. JAV dolerių, įtraukdamas jį į milijardierių gretas.
Kodėl jis pateko į sankcijų sąrašą?
Europos Sąjunga Šnaiderį įtraukė į sankcijų sąrašą ne dėl jo asmeninių pomėgių ar verslo sėkmės, o dėl to, kad jo įmonės, oficialiuose dokumentuose ir interneto svetainėse, okupuotą Krymą ir kitas Ukrainos teritorijas (Donecką, Luhanską, Chersoną) įvardija kaip Rusijos dalį. Be to, „Svetofor“ grupė ten vis dar vykdo ekonominę veiklą ir generuoja pelną, kuris, anot Briuselio, prisideda prie Ukrainos suvereniteto pažeidimo.
Pasekmės Latvijoje ir Lietuvoje – momentinės
Sankcijos įsigaliojo liepos 23 dieną. Kitą dieną „Mere“ parduotuvės Lietuvoje ėmė užsidarinėti viena po kitos – kai kurios duris užrakino pačiame darbo viduryje, o darbuotojai, anot žiniasklaidos, buvo informuoti paskutinę minutę.
Lietuvoje:
Tinklas čia veikė nuo 2019 metų. 2024 metais „Valientė“ („Mere“ operatorius) gavo 75,8 mln. eurų pajamų .
Bendrai uždaroma apie 26 parduotuvių, kuriose dirbo daugiau nei 250 žmonių.
Sankcijos taikomos ne tik pačiam Šnaideriui, bet ir jo valdomoms įmonėms. Jos privalo nedelsiant nutraukti veiklą, o visas jų lėšos ir turtas ES yra įšaldomas.
Viceekonomikos ministras Paulius Petrauskas ramina, kad atleisti darbuotojai greičiausiai ras darbą kituose tinkluose – šiuo metu jų ieškoma apie 2400.
Latvijoje:
Latvijos Finansinės žvalgybos tarnyba sankcijas pritaikė vietinei „Mere“ valdytojai „Latprodukti“.
2024 metais „Latprodukti“ apyvarta siekė 31,57 mln. eurų, tačiau įmonė patyrė 71,8 tūkst. eurų nuostolių
Uždaroma apie 12 parduotuvių visoje Latvijoje – Rygoje, Daugpilyje, Liepojoje, Ventspilyje ir kituose miestuose.
Kaip veikė „Mere“ verslo modelis?
„Mere“ buvo neįprasta tinklo parduotuvė. Tai buvo vadinamasis „ultra hard discount“ modelis, perimtas iš Rusijos.
Pagrindiniai bruožai:
Prekės buvo pardavinėjamos tiesiai iš padėklų, be tradicinių lentynų. Tai mažino sąnaudas, bet kėlė klausimų dėl prekių laikymo sąlygų.
Asortimentas buvo ribotas – apie 1200 prekių pavadinimų. Parduotuvėse dirbo vos keli darbuotojai
Tiekėjai privalėjo patys pristatyti prekes į parduotuves, o apmokėjimą gaudavo tik už parduotas prekes – neparduota produkcija grįždavo jiems. Toks modelis sukėlė nepasitenkinimą tarp tiekėjų ir Latvijoje, ir Lietuvoje.
Ar „Mere“ sugrįš?
Nors sankcijos yra griežtos, verslo pasaulyje jau pasklido kalbos, kad „Mere“ gali bandyti sugrįžti kitaip – pakeisdama pavadinimą arba per kitus juridinius asmenis.
Panašus atvejis jau buvo Lenkijoje, kur po sankcijų „Mere“ esą bandė atsigauti per naują subrangovą – Lietuvos verslininko Lipino kontroliuojamas įmones.
Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas jau kreipėsi į FNTT prašydamas ištirti, ar Šiauliuose atsiradusi nauja „Ola“ parduotuvė nėra nelegalus „Mere“ atitikmuo.
Kol kas faktas lieka faktu – Baltijos šalyse šis Rusijos kapitalo tinklas žlugo. Jo vietą užims kiti prekybos tinklai, tačiau klausimas, ar pirkėjai vėl matys tokias pačias žemas kainas, kol kas lieka atviras.
Susiję straipsniai
Komentarai
Nėra komentarų.